Sąmoningumo ugdymas – raktas išgyvenimui?0 (0)
Pirmą kartą tarptautinė konferencija, skirta Mindfulness mokytojams, o ir visiems praktikuojantiems Mindfulness, vyko Lietuvoje. Konferenciją organizavo LETUVOS ĮSISĄMONINIMU GRĮSTOS PSICHOLOGIJOS ASOCIACIJA kartu EUROPOS ASOCIACIJA, vienijančia skirtingų Europos šalių Mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) asociacijas – EUROPEAN ASSOCIATION FOR MINDFULNESS-BASED APPROACHES (EAMBA).
Dalyviai iš Vokietijos, Prancūzijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Lenkijos, Sakartvelo, kitų šalių, dalijosi patirtim, įžvalgom, diskutavo aktualiausiomis šio laikmečio temomis: kaip išgyventi visiems kartu globalia prasme ir kaip būt kiekvienam sėkmingam ir sveikam įtampos kupiname gyvenime. Pagrindinė konferencijos tema „NUOLATINĖS PASTANGOS ĮKŪNYTI SĄMONINGUMĄ ĮTAMPOS KUPINAME GYVENIME“ ir vedė prie atsakymo: ugdyit sąmoningumą, o tam labai gali pasitarnauti Mindfulness praktikos, atnešę teigiamų pokyčių milijonams žmonių pasaulyje.
Mindfulness (lietuviškai – dėmesingu įsisąmoninimu) grįstą streso valdymo metodą, pagrįstą budizmo ir psichologijos mokslo sinteze, sujungiantį Rytų patirtį ir Vakarų mokslą, sukūrė amerikietis Jon Kabat-Zinn beveik prieš keturis dešimtmečius – 1979 m. Jis ilgai tyrinėjo budistines praktikas ir jų poveikį emocinėms būsenoms, ypač stresui, taip pat žmogaus imuninei sistemai, ligų eigai. Ši praktika šiuo metu taikoma visame pasaulyje, ją lanko įvairiausio amžiaus žmonės, varginami streso, susiduriantys su psichologiniais sunkumais ar kenčiantys nuo lėtinių ligų. Kaip streso mažinimo būdą šią metodiką taiko įvairiausių profesijų atstovai, nuo karių iki mokytojų bei gydytojų, jos mokoma mokyklose ir universitetuose. Metodo efektyvumas įrodytas gausybe mokslinių tyrimų. Vakarų šalyse plačiai taikomas ir valstybinėse ligoninėse bei poliklinikose, o už paslaugas pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, daugeliu atveju apmoka valstybė, Vokietijoje gali apmokėti draudimo bendrovė. Beje, svečias iš Vokietijos Günter Hudasch sukėlė mūsų nuostabą paminėjęs pavyzdį, kad vienas bankas Vokietijoje darbuotojus atsirenka pagal tai, kiek jie yra nusiteikę praktikuoti Mindfulness. Vokiečiai matyt greičiau už kitus suprato, kad kuo daugiau ugdančių sąmoningumą žmonių bus, tuo geriau bus visiems gyventi, o gal ir išgyventi aplamai.
Galima tik pritarti J. Kabat-Zinn‘ui, kad šiandien sąmoningumo ugdymas turi didesnių ambicijų nei streso valdymas. Globalizuotas pasaulis, skaitmenizuota visuomenė, migracijos mastai, įvairių jėgų krypimas dešinėn, klimato kaita, didelė atskirtis tarp turtingų ir vargšų ir kt. kelia daug iššūkių, skatina nesaugumo ir grėsmės jausmą. Mes bandom su tuo tvarkytis, naudodami savo smegenis, atsiradusias evoliucijos eigoj – jos pasiruošusios kovoti. Tiesa, mes galim būti ir atjaučiantys, bet tik saviesiems- tokie jau esam ir gyvenam iliuzijoj, kad esam individualūs, o tai dar labiau sustiprėja esant grėsmei. Mindfulness praktikos duoda įrankį – ištreniruotą gebėjimą tvarkytis su išoriniu ir vidiniu reaktyvumu, treniruojant atvirą širdį ir protą, adekvatų suvokimą, kad visi esam susiję. Tai ir kultūrinė kompetencija, leidžianti iš protingos bezdžionės mums tapti išmintingu žmogumi, nes jei protingai bezdžionei į rankas įduosim dirbtinį intelektą – galingiausią dalyką žemėje – galim žūti psichologiškai.
Mindfulness sklandžiai išplito Vakarų pasaulyje, tikėkimės, kad taip pat sėkmingai taps ir Lietuvos kasdienybės dalimi. Praktikuokim, atraskim Mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) metodiką, nes tai labai apsimoka: apdovanodami save tuo, ko už jokius pinigus nenusipirksi- sveikata, gebėjimu mėgautis kiekviena duota diena, kad ir kokia ji šiandien būtų, kartu apdovanosime ir kitus, nes tai praktika, orientuota „į save“ , bet „atsiliepianti“ ir aplinkai.
Parengė Edita Tamulienė | animo.lt
Mindfulness instruktorė