Savigarba: atskiro individo bei visos šalies kapitalas
Jūs esate labai vertingi, nusipelnę ir svarbūs žmonės, nors dabartinės aplinkybės jus gal būt verčia jaustis kitaip.
James W. Newman
Visame pasaulyje vienintelis dalykas, kurį galite valdyti, yra dabartinės jūsų mintys ir jausmai – ir to visiškai į valias! Tai viskas, ką jums reikia sugebėti valdyti.
Ar kada nors esate važiavę automobiliu su įjungtu rankiniu stabdžiu? Manau, kad visi, kuriems teko kurį laiką šitaip važiuoti, žino, ką tai reiškia. Kai vairuotojas atvažiavęs į reikiamą vietą siekia patraukti rankinį stabdį ir pamato, kad jis visą laiką, kol važiavo, jau buvo įjungtas. Tiesiog absurdiška šitaip važiuoti! Vis dėlto dažnai nejaučiame, jog per gyvenimą važiuojame su įjungtais stabdžiais. Arklio galių esama, tačiau didžioji potencialo dalis yra užblokuota, efektyviai nepanaudojama.
Jei jūsų savivertė yra menka, tuomet jūs tikriausiai važiuojate su įjungtu stabdžiu, o taip elgtis nėra protinga…
Tai ką jaučiame galvodami apie savo vertę ir svarbą, šis jausmas, yra mūsų savivertė. Stipri savivertė mus išlaisvina ir leidžia realizuoti savo galimybes.
Savivertė pradeda formuotis jau pirmaisiais žmogaus gyvenimo metais. Kai buvome labai maži, iš tėvų bei kitų aplinkinių įvairiais būdais sužinodavome, kokie esame. Kai kurie ženklai buvo teigiami, meilingi, drąsinantys ir teikiantys stiprybės: aš tave myliu, tu šaunus vaikas. Kai kurie bvo ne tokie malonūs: Pasitrauk, kerėpla! Nekrės kvailysčių!
Savivertė būna kelių lygių. Neįmanoma tik ją turėti arba jos neturėti. Esame kažkur tarp labai neigiamo ir labai teigiamo skalės galo. Žmogus esantis žemutinėje skalės dalyje, įsitikinęs, kad yra nieko vertas, nesvarbus, nemėgstamas. Nepasitiki savo gebėjimais, trokšta likti kuo arčiau namų, daryti tik tai kas pažįstama ir lengva. Yra įsitikinęs, kad jam mažai vilties nuveikti ką nors tikrai naudinga.
Savivertė yra kas kita nei pasitikėjimas savimi. Kokioje nors srityje jūs galite labai pasitikėti savo jėgomis, tačiau apskritai savivertė gali būti labai menka. Kita vertus, žmogus gali labai save gerbti, bet, pavyzdžiui, sakydamas viešą kalbą stokos pasitikėjimo.
Pasitikėjimas savimi pasireiškia paprastai tam tikrais įgūdžiais ir tam tikrose situacijose. Savivertė yra gilesnis jausmas, kurį patiriate galvodami apie save, apie savo asmenybės vertę.
Keli paprasčiausi metodai sustiprinti savivertę
- Pozityvūs teiginiai. Susikurkite pozityvų teiginį apie savo vertę ir kasdien jį kartokite. Tiksliai apibrėžkite ką jums reiškia gerbti save. Pavyzdžiui: „Aš sau patinku, aš gerbiu save. Esu vertas pagarbos ir svarbus žmogus.“. Kartodami šį teiginį įsivaizduokite save situacijose, kuriose iš tiesų tokie ir esate – svarbūs, gerbiami. Gal būt tai susirinkimas, vakarėlis ar šeimos iškyla. Leiskite savivertės pojūčiui užpildyti visą esybę.
- Mąstykite apie sėkmę. Daugiau mąstykite apie sėkmę, apie dalykus, kuriuos atlikę jausitės gerai. Padarę gerą darbą, džiaukitės! Tai padės pajusti didesnį pasitenkinimą savimi kaip asmeniu.
- Kitą kartą. Kai jums nepasiseks, pripažinkite klaidą ir pasvarstykite, kaip pasielgtumėte tokioje situacijoje kitą kartą. Iš anksto nusiteikite ištikus bet kokiai nesėkmei ištarti „Ką gi, nelabai gerai išėjo. Kitą kartą pasielgsiu kitaip, taip ir taip…“
- Iki šiol. Užuot, pavyzdžiui tvirtinę „Aš negaliu to ir ano!“, geriau tarkite taip: „Iki šiol man nelabai sekėsi tas ar anas.“ Jūs nuolat keičiatės, todėl nebūtinai viskas, ką anksčiau darėte nesėkmingai turi klostytis ir toliau.
- Prieš miegą. Ypač svarbu pozityviai mąstyti ir jausti prieš miegą. Prisiminkite prieš užmigdami dalykus, kuriuos jaučiatės šiandien gerai atlikę. Galvokite apie malonius ateities įvykius.
- Padėkite kitiems. Dar vienas būdas kilstelėti savivertę – padėti tai padaryti aplinkiniams, savo artimiesiems, bendruomenės nariams. Kiekvienas esame kokios nors grupės narys: šeimos, sporto komanda, įmonė, tauta, valstybė… Kiekvieno grupės nario nuomonė apie ją sudaro jos vertę. Jei šeimos nariai gerai galvoja apie savo šeimą, ja didžiuojasi, ji turi aukštą vertę ir tai veikia šeimos narius taip, kad kilsteli ir jų asmeninę savivertę. Keldami savo grupės vertę sykiu pakeliame ir savo bei atvirkščiai.
Pažvelkime plačiau
Peržvelgę istorijos puslapius, pamatytume, kaip atskirų tautų savivertė kito įvairiais periodais ir kaip priklausomai nuo to kito tų tautų ekonominė, politinė, socialinė situacija. Mąstydami apie tokias valstybes kaip Didžioji Britanija, Rusija, Vokietija, Izraelis, Japonija… pastebime, kad yra akivaizdus ryšys.
Pagalvokite apie jums svarbius žmones – tuos, su kuriais gyvenate, dirbate, dažnai bendraujate. Pasirinkite dvylika svarbiausių, reikšmingiausių asmenybių. Prisiminkite šiuos žmones ir paklauskite savęs“ „Ką laimėčiau, jei kitą mėnesį jie iš tiesų pradėtų labiau sau patikti?“
Greičiausiai pamąstę apie šią idėją suprasite, kad gyvenime būna daug lengviau bendrauti su didesnę pagarbą sau jaučiančiais žmonėmis. Užuot bendravę su nusiteikusiais nuo visų gintis ar visus kaltinti, jūs turėsite reikalų su draugiškais, atvirais ir pasitikinčiais savimi šeimos narias, bendradarbiais, kolegom…
Kai drauge dirba save gerbiantys žmonės, nutinka daug iau džiaugsmingų, teigiamų dalykų. Pabandykite.
Susidarykite kito mėnesio planą. Pasirinkite konkrečius žmones, su kuriais palaikote nuolatinį ryšį ir pasistenkite jiems padėti susidaryti geresnę nuomonę apie save. Kaip tai padaryti? Dažniau juos skatinkite, rečiau menkinkite, silpniau kritikuokite.
„Bendravimo be kritikos“ pratimas
Pratimo esmė tokia: žiūrime kiek laiko galime susilaikyti nieko nekritikavę. Ar ištvertumėte penkiolika minučių? Valandą? Tai gali būti ne taip paprasta kaip atrodo.
Taisyklės draudžia net juokais šaipytis iš kitų žmonių, taip pat iš savęs. Tiesiog stebėkite, kiek laiko ištversite. Jūs žaidžiate vieni – su savimi!
Nustatę, kiek laiko galite nieko nekritikuoti, pabandykite pagerinti savo rekordą. Kitą kartą pabandykite ištverti dar ilgiau.
Kitas etapas, galėtų būti pastangos išsiugdyti įprotį pagirti. Užuot menkinę kitus, stiprinkite jų savimonę. Negniaužkite savyje šiltų jausmų – kam nors pajutę simpatiją ar pagarbą, būtinai išreikškite. Rezultatai jus sužavės.
Skatindami žmones, užuot juos peikę, ne tik savo aplinką padarysite geresnę, bet ir pastebėsite, kad patys tampate laimingesni.
Pasitaiko keblumų
Pasitaiko situacijų kai vis gi reikia tarti vieną kitą žodį ir apie nemalonius dalykus. Jei matote, kad kažkas elgiasi netinkamai, pamėginkite tai pasakyti taktiškai, taip, kad žmogus neįsižeistų. Svarbiausia – aptarinėkite veiklą arba elgesį, bet ne žmogų.
Kai susiduriame su išpuikusiu žmogumi yra svarbu suprasti, kad to jis tarsi sako: „Žinau, kad esu nieko vertas, ir jei kas nors mane geriau pažintų, jam irgi nepatikčiau. Negaliu leisti, kad taip atsitiktų.“Toks žmogus rodo savo išorę, o vidų slepia. Nuolat kalbėdamas apie tai, ką padarė gerai, jis žūt būt stengiasi įtikinti kitus – o kartu ir save – kad yra šio to vertas!
Užuot neigiamai sureagavę į pagyras tiesiog tai ignoruokite ir pasistenkite rasti žmoguje nors kažką, ką galėtumėte jame išties nuoširdžiai pagirti. Paprastai, po kelių tokių tikrų komplimentų žmogui dingsta poreikis girtis.
Kartais pasitaiko žmonės neigiamai reaguojantys į komplimentus, jie nesugeba jų priimti. Jūs susižavėję pagiriate drabužį „Graži suknelė“ ir išgirstate atsakymą: „Ar šita seniena?“ – galite iškart suprasti, ką žmogus mano apie save, ypač jei suknelė nauja. Kartais žmonės skuba susimenkinti iškarto: „Atleiskite, šiandien prastai atrodau“ arba „Atleiskite, pas mane tokia netvarka“. Žmonės pasijunta nemaloniai, nes komplimentai yra kitokie nei jų susikurta tikrovė.
Jei žmogus jaučia savo vertę, jis priima pagyras ir komplimentus natūraliai.
Pagal Og Mandino. Sėkmės universitetas. Vilnius: Luceo. 2012, 123-132 p.