Septynios paslaptys apie paauglius

Mažų vaikų mamos manęs kartais teiraujasi, kaip išauklėti šaunius paauglius. Į šį klausimą pirmiausia atsakau, kad neturiu žalio supratimo. Mano vaikai yra tokie, kokie yra, nepaisant to, jog aš jų motina (jaunoms mamoms toks atsakymas pasirodo nelabai pravartus).

Iš tiesų noriu jus paraginti užmiršti įsitikinimą, kad paaugliai yra paniurusios, piktos būtybės, kurios tranko durimis ir nepakenčia savo tėvų. Kai kurie taip daro, tačiau didžioji dauguma – ne.

Paaugliai yra nuostabūs. Jie linksmi, sumanūs, trokštantys patikti ir amžinai išalkę. Jie kilnios širdies, ištroškę meilės bei pripažinimo. Jie krečia išdaigas ir turi geriausią humoro jausmą.

Štai keletas mums pasitarnavusių paauglių auklėjimo „taisyklių“.

Mylėkite juos be galo, be krašto

Mylėkite juos besąlygiškai, netgi tai, kas juose erzina. Mylėkite ne tik už jų darbus, bet ir už intencijas. Žodžiais ir veiksmais parodykite, kaip jais žavitės. Kas dieną. Mylėkite jų susiglamžiusius marškinėlius ir akį rėžiančiomis spalvomis išpurkštus plaukus. Mylėkite jų nedailią rašyseną ir spuoguotus skruostus. Mylėkite jų išsiblaškymą ir ištįsusias galūnes. Visos šios iš pažiūros nereikšmingos detalės – tai įstabaus, stebuklingo proceso ženklai. Iš visų šių netobulumų vieną dieną išaugs atsakingas, rimtas suaugęs žmogus. Mylintis vyras ir tėvas. Arba nuostabi žmona ir mama. Būti tokio įstabaus augimo liudininku – tikra dovana.

Tai, kad auginate paauglius, priimkite kaip privilegiją, ne naštą. Jie nuovokesni, nei jums atrodo – kaip mat perpras, ką jiems jaučiate. Taigi tiesiog juos mylėkite.

Klausykitės ir rodykite dėmesį

Kai grįždami iš mokyklos jie žengia pro namų duris, turite keletą brangių minučių sužinoti, kokia jiems buvo ši diena. Pasitikite juos su džiugesiu. Padėkite į šalį telefoną. Nešvaistykite šių minučių ruošdami valgį ar kalbėdami telefonu. Žiūrėkite jiems į akis ir klausykitės, ką sako. Jų pergalės tegul tampa jūsų pergalėmis. Būkite empatiški. Mokinio kasdienybė gali būti išties nelengva. Šįkart nedalykite patarimų, kol jų neprašo. Nepamokslaukite. Tiesiog klausykitės. Tai leis jiems pasijusti svarbiais ir vertingais. Mums visiems to reikia.

Dažniau sakykite „taip“ nei „ne“

Pasaulis jiems dažnai sako „ne“. Ir vėliau gyvenime jie nuolatos girdės: „Tu nepakankamai geras“, „Tau nepavyks“. Jei ne kažkas kitas, tai bent aš noriu kuo ilgiau būti tuo balsu, teigiančiu, kad užsispyrimu ir sunkiu darbu jie gali pasiekti viską. Noriu jiems būti „taip, tu gali“. Noriu, kad jie kasdien išeitų iš mano namų jausdamiesi nenugalimi.

Dažnai sakykite „ne“

Privalote sakyti „ne“ tose situacijose, kuomet jūsų vaikui gresia pavojus. Neleiskite jų į vakarėlius, kur jie jaustų bendraamžių spaudimą vartoti svaigalus. Neleiskite jiems iki trečios valandos nakties pasilikti su priešingos lyties jaunuoliu. Būkite tėvai. Nustatykite taisykles dėl vaikų saugumo, tiek fizinio, tiek moralinio. Galbūt šios taisyklės jums atrodo savaime suprantamos, tačiau dažnai taip anaiptol nėra.

Maitinkite juos. Gausiai

Ir ne vien juos, bet ir jų draugus. Šie organizmai auga ir vystosi stulbinamu greičiu, ir tam jiems reikia kuro – dažniausiai su dideliu kiekiu cukraus ir angliavandenių ar panašiai. Jeigu jų draugai žinos, kad jūsų sandėliukas pridėtas visokių gėrybių, jie maldaus jūsų vaiko leisti laiką jūsų namuose. Tai leis ne tik susitikti ir pažinti vaikų draugus, bet ir viena akimis stebėti savo paauglius.

Nesijaudinkite dėl mažmožių

Gyvenant su paaugliais labai lengva pamanyti, kad kuprinė svetainės vidury numetama iš tingumo. Arba kad nešvarūs drabužiai kambaryje rodo atsakomybės stoką. Tačiau prieš žiodamiesi jiems visa tai iškloti, pabandykite įlipti į jų roges. Pirmiausia sužinokite, kaip praėjo jų diena. Gal jie jaučiasi palūžę, ir jiems tereikia minutės ramybės, kad jums viską papasakotų. Bent akimirką užsimerkite prieš netvarką ir apglėbkite tą didelį, prakaituotą vaiką. Pasikalbėkite su juo apie jo pasaulį. Išsiaiškinkite, ką jis padarė, nori padaryti, apie ką svajoja. Tada, ir tik tada paprašykite susitvarkyti.

Manęs klausia, nejaugi aš visiškai ignoruoju tai, kaip atrodo mano berniukų kambariai. Ne. Tačiau aš pasirenku tinkamą laiką kovai. Kartą per septynias ar dešimt dienų jiems pasakau, kad būtina susitvarkyti kambarius. Ir jie su džiaugsmu tą daro, nes aš nevaikštau iš paskos ir neniurzgu. Jie žino, kad jei kažko paprašau, tai būtina padaryti.

Atsitraukite ir grožėkitės stebuklu

Jeigu leisite, šios nuostabios būtybės jums atvers savo širdis ir jus mylės karščiau, nei galite įsivaizduoti. Tai puikūs, gabūs, stiprūs žmonės, trykštantys džiaugsmu ir laime. Jie linksmi ir sumanūs. Jie mąslūs ir jautrūs. Jie trokšta, kad juos dievintume. Jiems reikia, kad juos dievintume. Jie myli visa širdimi ir nekantrauja užmegzti ryšį su kito jausmų pasauliu.

Pagal upworthy.com skelbtą Christie Halverson
Dangė Vitkienė | bernardinai.lt