Sero Galtono eksperimentas
Pasakojama, jog kartą seras Frencis Galtonas (1822 – 1911) ryžosi gana savotiškam eksperimentui. Prieš išsiruošdamas į savo kasdienį pasivaikščiojimą po Londono gatves jis sau įteigė:
„Aš – bjaurus žmogus, manęs nekenčia visa Anglija!“ Keletą minučių įdėmiai pakartojęs savitaigos formulę jis išėjo pro duris nusiteikęs įprastiniam pasivaikščiojimui.
Pradžioje viskas atrodė įprastai, kaip visuomet. Tačiau, visai netrukus, seras Frensis pastebėjo, kad vos ne kiekviename žingsnyje į jį krypsta pikti, kupini paniekos ir pasibjaurėjimo žvilgsniai. Daugelis tiesiog demonstratyviai užsisukdavo, o keli net pradėjo atvirai plūsti.
Vienas uosto krovikas jį netikėtai taip stuktelėjo alkūne, kad Galtonas krito į balą.
Atrodė, kad net gyvūnai nusiteikę prieš jį. Eidamas pro įkinkytą arklį jis gavo tokį spyrį į šoną, kad ir vėl visų ūgiu išsitiesė baloje. Galtonas mėgino sugraudinti praeivius, bet jo nuostabai žmonės ėmė teisinti ir ginti gyvulį, o ne jį.
Nelaukdamas rimtesnių savo mintinio eksperimento pasekmių seras Frensis suskubo namo.
Atrodo, kad trūksta teksto pabaigos, o kas būtų buvę jei jis būtų išėjęs su gera nuotaika:)?
Nieko siame tekste netruksta :)
Esme tame, kad kaip nusiteiki taip ir matai pasauli aplink save. Jeigu Seras butu dar ir kartojes zmonems koks jis bjaurus ir negeras, tuomet zmones(ir ji supantis pasaulis) pradetu apie ji taip galvoti.
Yra zmoniu, kurie pastovei save kritikuoja ir savyje mato blogi. Todel ir pasaulis tam zmogui atrodo niurus; jis”mato”kituose tai, ka jis jau ir taip apie save zinojo :)