Skirtingi depresijos veidai

0 (0)

Ramunė Mazaliauskienė Medicinos centro „Neuromeda“ gydytoja psichiatrė Mokslininkai teigia, kad bent kartą gyvenime depresija susirgti gali nuo 5–8 iki 20–30 procentų žmonių.

Daliai jų depresija kartojasi. Ne visada žmonės atpažįsta ligą, todėl neieško pagalbos. Liga užleidžiama, galiausiai sutrinka darbinė veikla, smarkiai pašlija šeimos santykiai. Kartais depresija net priveda prie savižudybės.

Pagrindinis depresijos požymis, kurį dažniausiai žino visi, yra bloga nuotaika. Kartais apimtas depresijos žmogus būna ir dirglus, jį kankina nepasitenkinimas.

Labai dažnai depresija reiškiasi ne slopinimu, kai ligonis lėtai mąsto, vangiai juda, o nerimu – kai žmogus negali nustygti vienoje vietoje. Depresija sergantys žmonės dėl nerimo dažnai kreipiasi pagalbos, nes tokia būsena jiems ypač nemaloni ar net skausminga.

Kartais sergantieji depresija skundžiasi ne tik bloga ar slogia nuotaika. Vyraujantys kiti negalavimai klaidina ligonius ir jų artimuosius, todėl jie ieško ne psichiatrų, o kitų specialistų pagalbos.

Galima paminėti tokius depresijos požymius: nemalonūs pojūčiai kakle ir pakaušyje, spaudimo jausmas širdies plote ir galvoje; dusulys; galvos svaigimas, skausmas; potencijos sumažėjimas.

Kartais sergančiuosius depresija gali kankinti ne tik bloga nuotaika, bet ir įkyrios mintys. Tokie žmonės, pažiūrėję į žemę, mato kapą, pamatę virvę galvoja apie savižudybę ir pan.

Šaltinis: balsas.lt