Socialiniai tinklai kuria klaidingus prisiminimus, skatina nepasitenkinimą savimi

Praėjusį dešimtmetį neabejotinai galime pavadinti technologijų bei išmaniųjų įrenginių dešimtmečiu. Retas kuris šiais laikais neturi išmaniojo telefono, planšetės, nešiojamojo kompiuterio. Aktyvus jų naudojimas susijęs ne tik su darbo, studijų reikalais, skambučiais ir žinutėmis įvairiais kitais klausimais, bet ir nepaliaujamu noru dažnai tikrinti socialinių tinklų puslapius, aktyviai reikštis juose. Kitaip tariant – būti visapusišku socialinių tinklų dalyviu. O daugelis šių tinklų nublanksta prieš gigantą – „Facebook“.

Tikrovės neatitinkantys prisiminimai

Taip, „Facebook“ ir kiti panašaus pobūdžio puslapiai iš tiesų mums leidžia susikurti tokią savo versiją, kuri mus tenkina ir su kuria jaučiamės labai gerai. Tačiau mokslo pasaulis iškapstė ir neigiamą tokio nekalto melo pusę – diena iš dienos, kuriant savo idealiojo „aš“ paveikslą socialiniuose tinkluose ar tikint kitų dalyvių skelbiama informacija, mūsų centrinėje nervų sistemoje gali susikurti tikrovės neatitinkantys prisiminimai. Prisiminimai, kurie mums pakiša koją, bandant atskirti realybę nuo susikurto mūsų pasaulio.

Neuropsichoanalizės bendruomenės įkūrėjas klinikinis psichologas daktaras Richard Sherry teigia: „Noras dalintis savo išgyvenimais, mintimis, nuotraukomis yra užkoduotas mūsų prigimtyje ir leidžia mums pajusti tikrąją mūsų vertę. Vis dėlto socialinių tinklų stiprybė ir grįžtamasis efektas turėtų būti geriau suprantamas plačiajai visuomenei. Kai visa galva pasineriama į socialinių tinklų gyvenimą, mus aplanko tokie jausmai, kaip kaltė, pavydas, pyktis, nepasitenkinimas. Visi šie jausmai anksčiau ar vėliau gali peraugti į ilgalaikes psichologines problemas – kompleksus, užguitumą, savidestrukcines mintis“.

Patiria neigiamus jausmus

O štai vieno tyrimo metu buvo koncentruojamasi į „skaitmeninę amneziją“. Po atliktos anoniminės apklausos paaiškėjo, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje toli gražu nėra. Viskas tam, kad būtų įrodyta, jog mūsų gyvenimas įdomus, pilnas nuotykių ir teigiamų emocijų, nors tai dažnai neatspindi tiesos. Juk visi mes patiriame ir neigiamų išgyvenimų, ir sunkumų, apie kuriuos retai kada skelbiame socialiniuose tinkluose.

Kas nutinka po to? Žmonės patiria neigiamus jausmus ne tik todėl, kad mato savo „Facebook“ draugus nuolat trykštančius teigiamomis emocijomis. Juos tai priverčia lyginti su savo tariamai nykiu gyvenimu.

Tačiau nutinka ir kitas dalykas – dėl to žmogus stengiasi neatsilikti ir formuoti taip pat labai teigiamą ir gerą savo įvaizdį socialiniuose tinkluose. Ir tuomet nusivylimas ateina ne tik dėl to, kad visi aplinkiniai neva gyveną įdomų ir nekasdienišką gyvenimą, bet kad ir tu pats neatitinki to savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo. Nusivylimas didėja, nepasitenkinimas savimi auga. Be to, iškraipomi mūsų tikrieji prisiminimai ir susidaro pavojus, jog linija tarp tikrojo mūsų gyvenimo, tikrojo „aš“ ir to, kuris gyvena socialiniuose tinkluose, išnyks.

Tad gal rečiau tikrinkimės savo „Facebook“ paskyrą? Rečiau aimanuokime, kaip puikiai sekasi tam ir anam, o labiau įsitraukime į tikrąjį gyvenimą ir pastebėkime, kad visiems jis mums būna ne tik teigiamas arba ne tik neigiamas.

Šaltinis: VLmedicina.lt

Pagal: Fenn KM, Griffin NR, Ravizza SM, Uitvlugt MG. The effect of Twitter exposure on false memory formation. Psychon Bull Rev. 2014.