Studento patarimas abiturientams: netapkite kito šešėliu

Į didmiesčiuose ūžiančias studijų parodas kaip ir kasmet plūsta minios abiturientų, taip pat jaunesniųjų klasių moksleivių, ieškančių „pačių pačiausios“ būsimų studijų programos. Šią savaitę Vilniuje vyks tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda STUDIJOS, kurios moto šiemet – Žinai, kas esi. Sužinok, kuo būsi. Per tris parodos dienas parodą aplanko apie 30 000 šalies moksleivių bei mokytojų.

Studijų pasirinkimo margumyne išties lengva pasiklysti, jei aiškaus apsisprendimo žmogus neturi. Tad šiuo atveju daugeliui gali praversti trečiakursio inžinieriaus Šarūno Juzelskio patarimai. Mat vaikinas kaip Aleksandro Stulginskio universiteto (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos) studentų atstovybės savanoris ne pirmi metai mokslo parodų metu aktyviai bendrauja su moksleiviais ir prisipažįsta, kad jų klausimai dažnai priverčia suglumti.

„Kaip bebūtų keista, vienas dažniausiai girdimų klausimų: Ar nebus sunku mokytis?“ Tokiais atvejais atsakau klausimu: kaip gali būti sunku tai, kas patinka? O jei to nemėgsti, tai ir nestudijuok. Nes svarbiausia, kad mokytumeisi to, kas pačiam įdomu. Todėl niekada nepatarčiau moksleiviui rinktis studijų „šešėlio principu“, t.y. stoti ten, kur stoja žinantis, ko nori, draugas ar spaudžia tėvai. Pavyzdžiai rodo, kad ne į savas roges pataikęs žmogus iš inercijos važiuoja neilgai – išgaruoja paskutiniai motyvacijos likučiai, atsiranda akademinių skolų ir sudijos galiausiai metamos“, – savo įžvalgomis dalijasi Šarūnas.

Foto: Šarūnas Juzelskis

Jo nuomone, klaida yra ir vadinamieji „savęs ieškojimo metai“. Kuomet baigęs mokyklą abiturientas nusprendžia nesimokyti niekur, padaryti vienerių metų pertrauką ir išvykti į užsienį užsidirbti. „Jei žmogus per 12 metų neapsisprendė, ko iš gyvenimo nori, pajutus „lengvesnį pinigą“ apsispręsti bus tik dar sunkiau. Todėl raginčiau lagaminus pakuojančius jaunuolius nusiraminti, prisiminti įdomiausius dalykus, kurių mokytasi mokykloje, geriausius savo mokytojus, kitus žmones, kurių veikla paauglystėje darė įspūdį. Netikiu, kad tokių patirčių žmogus visiškai neturi“, – įsitikinęs kalba pašnekovas

Pats iš Rokiškio kilęs Šarūnas pasakoja vasaromis pradėjęs dirbti nuo 14 metų. Niekada nestokojęs aktyvumo ir komunikabilumo 12 – tos klasės pabaigoje vaikinas pateko į vieną vietos agroverslo įmonių, ieškojusių vadybininko asistento. „Ši įmonė – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mecenatė. Tikėtina, man sekėsi neblogai, nes darbdavys ėmė raginti stoti būtent į šį universitetą. Autoritetingo vadovo patarimas tapo lemtingas, ėmiau svarstyti, kad universitete iš tiesų įgysiu plačios aprėpties žinių bagažą, kad inžinerijos ir vadybos išsilavinimas yra universalus, o dėl savo perspektyvumo niekuomet neišeis iš mados“, – šiandien sako Šarūnas, iki šiol jaučiantis dėkingumą darbdaviui, pastūmėjusiam ne tenkintis trumpalaikiu uždarbiu, bet mokytis.

„Mano specialybė – žemės ūkio inžinerija ir vadyba. Žmonės sako, kad vadybininko gyslelę turiu Dievo duotą, o štai inžinerija – tikrai kietas riešutėlis. Bet mokantis viskas yra įmanoma. Beje, ir mūsų dėstytojai pastebi, kad iš regionų kilę pirmakursiai „žalesni“ nei miestiečiai, bet matyt ir prisitaikyti ir „sužaliuoti“ linkę kur kas kabiau, nes kiekvieną semestrą mūsų rezultatai kyla tik aukštyn“, – džiaugiasi pašnekovas, besidžiaugdamas galimybėmis šalia inžinerinių bei vadybinių dalykų mokytis ir daugiau ateityje praversiančių dalykų – ekonomikos, rinkodaros, psichologijos. Šios galimybės, nuo 2019 sausio tapus plačiausios aprėpties universiteto šalyje dalimi – tik dar labiau prasiplečia.

Šarūnas – dirbantis studentas. Šiuo metu jis – vienos Kaune įsikūrusių agroverslo įmonių pardavimų vadybininkas, aptarnaujantis visą Lietuvos teritoriją ir prekiaujantis atsarginėmis žemės ūkio technikos dalimis. „Bendrabučio kambaryje gyvenu vienas, todėl didžią laiko dalį dirbu iš namų. Priešingu atveju labai nukentėtų studijos. Sunkiai įsivaizduoju studentą naktimis plaunantį indus restorane. Diplomą tokiu atveju gal ir „išspausi“, bet žinių bagažo tikrai nesukaupsi“, – pastebi pašnekovas.

Universitetą, kuriame mokosi pats, ar kurį kitą pasirinksinčius abiturientus Šarūnas ragina būtinai jungtis prie studentų atstovybės ir tapti jos savanoriu. Ši veikla studentų atstovybėje – taip pat yra puikus naujų žinių ir patirčių aruodas. „Čia mokaisi dirbti komandoje, drąsiai imti telefono ragelį ir komunikuoti su solidžių įmonių vadovais, įgyji viešojo kalbėjimo įgūdžių. Žodžiu, universitetas kaip medaus pilnas avilys. Tik išmok jį kopinėti“, – su šypsena reziumuoja pašnekovas.