Su daina – į sveikatą ar ligą?
Ar sutiktumėte garsiai uždainuoti apie seksą, smurtą, mirtį ar su daina prakeikti žmogų, išvadinti necenzūriniais žodžiais bei palinkėti nusisukti sprandą? Ar labiau priimtina dainuoti ar klausytis apie meilę, draugystę, pasiaukojimą, gyvenimo prasmę ir patriotizmą? Pasakyk, kokios muzikos klausaisi, ir aš pasakysiu, ko iš tavęs galima tikėtis.
Gera ir bloga muzika
Neretai galima išgirsti, kad žmonės skirsto muziką į gerą ir blogą. Psichologas, portalo psichika.eu įkūrėjas Edvardas Šidlauskas teigia, jog muzika nėra nei gera, nei bloga, tai tik žmogaus vidinės būsenos išraiška. Tai kaip emocijos – jos nėra nei geros, nei blogos, svarbiausia tai, kokias pasekmes jos sukelia.
Muzika ir daina gali būti įkvėpimo šaltinis, gali padėti atsipalaiduoti, pailsėti. Kita vertus, muzika gali paskatinti paranoją, pykčio prasiveržimus, tačiau ne pati muzika yra problema, tai tik dirgiklis, kuris išlaisvina ir paskatina susikaupusią vidinę agresiją.
Daugiausia kritiškų strėlių sulaukia „sunkioji“ muzika – hardrokas, sunkusis metalas ir pan. Tyrimai, vertinantys sunkiosios muzikos poveikį, yra prieštaringi, nes galima atrasti teiginių, kad „sunki“ ar „agresyvi“ muzika tam tikrais atvejais padeda atsipalaiduoti. Kiti tyrėjai teigia, kad muzika gali sustiprinti emocijas ir paskatinti žmogų susikaupusią agresiją išlieti ant savęs ar kitų.
E. Šidlauskas atkreipė dėmesį į plintantį šių laikų reiškinį – jaunuolius, nenusiimančius ausinių nuo ausų. Nuolat klausoma muzika, kaip nuolatinio atitrūkimo, saviizoliacijos nuo aplinkos ir artimesnių santykių būdas, gali lemti ar pagilinti jau esamus jaunuolio asmenybės sutrikimus. Žmogus savo prigimtimi – kolektyvinė būtybė, tad bendravimas, ypač jaunystėje, mums svarbus ir būtinas gyvybiškai.
Ekologiška muzika
Psichologas E. Šidlauskas pabrėžė, kad muziką galima būtų skirstyti į ekologišką ir žalingą, kadangi ne tik žodžiai, bet ir tam tikri garso dažniai gali psichologiškai veikti bei traumuoti žmogaus psichiką. Yra atlikta nemažai tyrimų, kurie patvirtina muzikos poveikį vandens struktūrai, augalams bei gyvūnams, tačiau apie destruktyvų muzikos ir dainos poveikį žmogui šiandien kalbama per mažai.
Dainų autorius ir atlikėjas Paulius Stalionis, išleidęs jau penktą autorinių dainų albumą, pabrėžė, kad skiria ypatingą dėmesį dainų tekstams, nes autorius, atlikdamas savo kūrybos dainas, perteikia savo išgyvenimus publikai.
P. Stalionio nuomone, vien muzika, ko gero, nepadarytų daug žalos, tačiau sujungus melodiją, žodžius bei vaizdus ir tikslingai tai nukreipus, galima pažadinti patriotizmą ar paskatinti liaudį protestams prieš neteisybę, tačiau lygiai taip pat su daina galima pažeisti protą, suklaidinti ir nukreipti žmones, ypač jaunus, paklusti diktatorių valiai.
Psichologas E. Šidlauskas dainas, kuriose tekstai ir vaizdai propaguoja smurtą ar kitokią destruktyvią veiklą, įvertino kaip galinčias traumuoti žmogaus asmenybę.
Žodis gydo, žodis žeidžia
Muzikos terapeutai ir kiti specialistai, nagrinėjantys muzikos ir dainos reikšmę, labiausiai tiria ir akcentuoja teigiamą, gydomąjį muzikos poveikį, o „žodis žeidžia“ muzikoje nepelnytai lieka antrame plane.
Ko gero, didžiausią susirūpinimą destruktyviu muzikos poveikiu išreiškė ne specialistai, o dvasininkai. Prieš penketą metų Lietuvos egzorcistų asociacija išplatino viešą kreipimąsi „Padėkime jaunimui“. Pareiškime teigiama: „…šiomis dienomis Lietuvoje organizuojamas sunkiosios muzikos festivalis „Velnio akmuo“. Lietuvos egzorcistai neretai susiduria su asmenimis, nukentėjusiais nuo subkultūrų, kurių viena iš išraiškos priemonių yra mirties kultūros propagavimas… Neabejotina, kad asmens pasirinkimas klausytis vieno ar kito žanro muzikos yra laisvo pasirinkimo dalykas. Tačiau muzika turėtų pirmiausia skatinti gėrį, brandinti ir ugdyti asmenį, jo vidinį pasaulį…Neretai destruktyvios muzikos dainų tekstuose atvirai vartojami prakeikimai, skatinamas svaigalų ar psichotropinių preparatų vartojimas, pateikiamas iškreiptas tikrovės suvokimas, o tai gali daryti neigiamą poveikį asmens psichikai bei dvasiniam gyvenimui“.
Psichologas E. Šidlauskas akcentavo, jog muzikoje, kaip ir kitose gyvenimo srityse, labai svarbus autoritetų vaidmuo. Atlikėjas perkelia ant klausančiųjų savo emocijas, požiūrį į gyvenimą bei santykius ir kuo didesnis autoritetas, tuo didesnė jo įtaigos jėga.
Jauni žmonės garbinamo atlikėjo dainos temą priima aklai, kadangi stiprios emocijos veikia labiau nei logika. Autoriteto įtakoje „išjungiamas“ kritinis mąstymas ir tokiu būdu įmanoma programuoti elgseną.
Muzika su indeksu N-18
Agresyvias, smurtines, nešvankias ir kitokias destrukciją santykiuose propaguojančias dainas P. Stalionis prilygino pornografijai ir prievartos propagavimui. Jis išreiškė susirūpinimą, jog tai būtina stabdyti, tačiau, jo nuomone, tiesioginiai draudimai nepadėtų, nes žmonės į draudimus neretai reaguoja priešingai.
Psichologas E. Šidlauskas pažymėjo, kad vertėtų diskutuoti dėl kriterijų ir komisijos, kuri vertintų muzikos kūrinių poveikį vaikams, sudarymo bei muzikos kūrinių žymėjimo tam tikrais indeksais, panašiai kaip žymimi filmai ir TV laidos.
LR Visuomenės informavimo įstatymo 17 straipsnyje pažymima: „Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai įstatymų nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos, ypač susijusios su pornografinio pobūdžio ir (ar) smurtinio pobūdžio bei žalingus įpročius skatinančios informacijos skleidimu“.
Galima kelti klausimą ir diskutuoti – ar kiekviena viešai skambanti daina galėtų būti vertinama šio įstatymo rėmuose?
Be abejo, kai kalbama apie tam tikrus kontrolės mechanizmus, bus prieštaraujančių, neva tai neįmanoma, netikslinga, kadangi yra internetas, nelegalus įrašų platinimas ir t.t. Tačiau toks muzikos vertinimas ir ženklinimas reikalingas norint atkreipti dėmesį, kokio pobūdžio kūrinių galima tikėtis perkant garso ar vaizdo laikmeną ar prieš klausantis koncerto.
Dainose – dvigubi standartai
Kalbant apie valstybės siekius apsaugoti žmogaus fizinę bei psichinę sveikatą, būtina pabrėžti, kad įstatymais yra reglamentuota nemažai draudimų ir suvaržymų, susijusių su žmonių elgesiu ir tam tikrų preparatų ar produktų vartojimu.
Tačiau, pvz., alkoholio per TV ar radiją dieną reklamuoti negalima, nepilnamečiai į tam tikrus filmus neįleidžiami, o traukti dainas apie degtinės ar „laisvos meilės“ teikiamus malonumus niekas nedraudžia.
Seimo narys Linas Balsys 2014 m. vasario mėnesį įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, kad Lietuvos televizijos kanalų ir radijo stočių eteryje žiūrovams, klausytojams būtų transliuojama daugiau lietuvių autorių audiovizualinių ir muzikinių kūrinių. Savo pranešime L. Balsys akcentavo, kad lietuvišką kultūrą ir muziką turi ginti įstatymas.
Iniciatyva aktuali, tačiau šiame pranešime pasigendama apibrėžimo, būtent kokio pobūdžio muzikinę kultūrą turėtų ginti įstatymas. Pvz., Seime ne kartą siūlyta įteisinti naminės varymą kaimo turizmo sodybose, neva tai yra kone tautinio paveldo dalis. Įteisinus naminės varymą, dainų kūrėjai ir atlikėjai, kurie savo dainose propaguoja, kad ruginę ar degtinę gerti yra draugiškumo ir palankumo ženklas, tuoj pat pultų aktyviai propaguoti savo „kultūrinį paveldą“.
Su pozityvia nata
Dainų autorius ir atlikėjas P. Stalionis išsakė optimistinę nuomonę, kad nežiūrint destrukcijos muzikoje, jis tikįs, jog gėris buvo ir bus aukščiau blogio. Dainininkas pastebėjo, jog siekiant apsaugoti save ir kitus, ypač vaikus, suaugusiesiems vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio muziką jie patys klauso.
Pastebėjus, kad nejučia pasiduota „blogos“ muzikos įtakai, niekada ne vėlu perjungti klausomos radijo stoties dažnį ar išmesti į šiukšliadėžę beverčius ar kenkiančius emocinei sveikatai ir santykiams įrašus.
Parengė: Gediminas Norvilas
Šaltinis: vlmedicina.lt