Svaiginantis dežavu jausmas

Fotokadras iš kino juostos „Scarface” (1932)

Tas keistas jausmas, kai patenki į situaciją ir atrodo, kad joje jau buvai. Viskas atrodo taip pažįstama: aplinka, žodžiai, veiksmai… Tas keistas jausmas vadinamas dežavu (pranc. Déjà vu – jau matyta). Statistikos duomenimis dežavu patiria apie 97 proc. žmonių. Tai dažniausiai būna malonus jausmas, bet šį kartą jaučiu didelį nerimą ir baimę, nes jaučiu, kad viskas baigsis ne visiškai gerai.

Prieš 4 metus, 2011 m. žiemos pradžioje Seimas nusprendė atšaukti visišką alkoholio reklamos draudimą, kuris buvo priimtas 2008 m. pavasarį (tada nuspręsta visiškai uždrausti alkoholio reklamą, įsigaliojimą atidedant trejiems metams). 2011 m. alkoholio reklamos draudimą Seimas atšaukė ir iškeitė į draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse nuo 2016 m. Įstatymas, kaip visada, buvo priimtas su gražiais tikslais: „mažinti alkoholio prieinamumą tiek vairuotojams, tiek ir visai visuomenei“. Na, jeigu Seimas taip nusprendė, tenka su tuo susitaikyti ir viltingai laukti…

O dabar grįžkime į šiandieną – viltingai laukiame… Belaukiant „netikėtai“, paskutinėmis dienomis, Seime atsiranda socialdemokratai Andrius Palionis ir Eduardas Šablinskas, kurie nori atšaukti draudimą. Būtų suprantama, jei ši iniciatyva būtų kilusi 2014 arba 2013 m. Tačiau dabar, kai įmonės turi būti priėmusios sprendimus dėl kitų metų, šis žingsnis atrodo mažų mažiausiai nelogiškas. Juk įmonės tokiu metu tvirtinasi savo biudžetus, investicinius planus ir toks teisinis neaiškumas tiesiog išveda iš pusiausvyros.

Reikia pasidžiaugti, kad šio absurdo teatro nepalaikė Vyriausybė, kuri aiškiai pasisakė už degalines be alkoholio ir kad Seimo narių iniciatyva prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo tikslui – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą (ypač nepilnamečiams), piktnaudžiavimą alkoholiu, susirūpinti jo daroma žala sveikatai ir ūkiui. Be to, nustatytas 4 metų pereinamasis laikotarpis ūkio subjektams prisitaikyti prie pasikeitusio reguliavimo, ūkio subjektai per šį laikotarpį galėjo tinkamai pasirengti nustatomam draudimui.

Tačiau po Vyriausybės išvados Seimo Sveikatos reikalų komitetas, vadovaujamas D. Mikutienės, kuri dar 2001 m. atvėrė alkoholiui kelią į degalines, pradėjo abejoti draudimo efektyvumu ir nauda. Visi alkoholio pramonės atstovai sugužėjo į Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį. Jame ir gąsdino dėl nelegalios prekybos, masinių atleidimų, kainų didinimo ir pan… Labai panašu į pasakas, kai piktas vilkas arba lapė gąsdinimu stengiasi išvilioti kitą gyvūnėlį ir jį suvalgyti… Degalinių atstovas netgi drįso užsiimti šantažu, kad jeigu bus priimtas draudimas, įmonės vis tiek prekiaus netoliese ir taip pažeidinės įstatymą. Po tokių pareiškimų normalioje valstybėje prieš tokį asmenį būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tačiau vis tiek viltingai laukiame ir tik po visko pastebime, kad vėl įvyko dežavu. Situacija tokia pati, pasikeitė kai kurie veidai, nors kai kurie liko tie patys. Vėl viltingai laukiame naujų taisyklių, tačiau nuojauta kužda, kad vėl liksime prie suskilusios geldos ir taip kiekvieną kartą… Seimas dirba… Vieni priima, kiti atšaukia, kiti vėl priima, dar kiti – atšaukia… Rodomas Seimo narių darbas, statistika gerėja, produktyvumas irgi, tačiau realaus progreso – nėra… Tik kalbos, kalbos, kalbos… O tauta vis laukia, laukia, laukia…

Ar galima išeiti iš šio užburto rato? Taip, pagaliau uždrausti atšaukinėti priimtus įstatymus – taip dings prielaida apgaudinėti rinkėjus… O kad tai įvyktų, dar teks palaukti… Tik su tokiais tautos nykimo tempais nebebus kam laukti…

Arminas Mockevičius,
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos
Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotojas