Tai yra LEAN: kaip išvengti efektyvumo paradokso

Niklas Modig, Pär Ahlström „Tai yra LEAN: kaip išvengti efektyvumo paradokso (2017)
Išleido: Vaga
Vertė: Lina Kadžiulytė
Puslapiai: 192

Kas yra Lean? Verčiant pažodžiui – tai galėtų būti „liekna” organizacija. Ši knyga parodo paprastumo grožį bei atskleidžia įvairias organizacijos veiklos gerinimo strategijas, kalbama apie naują efektyvumo formą, kuri vadinama „srauto efektyvumu”.

„Tai yra Lean” – praktikoje paprastai pritaikomas skaitinys įvairiose srityse dirbantiems vadovams. Knygos autoriai parodo, kad puikiai veikiančios operacijos yra ne pastovi būsena, o nuolatinis inovacijų ir optimizavimo poreikis. Sėkmingi verslai gali palaikyti savo konkurencinį pranašumą nuolat grįždami prie kliento ir orientuodamiesi į jo perspektyvą. Kai pernelyg daug suinteresuotų asmenų organizacijoje bando tempti skirtingomis kryptimis, grįžimas prie esminės klientų patirties gali atnešti palengvėjimą! „Lean” yra mąstysena, padedanti įgyvendinti šias kritiškai svarbias sąveikas. Nesu radęs knygos, kuri paaiškintų „Lean” sąvokas ir įgyvendinimą, geriau nei ši!”
JOHN LAGERLING
Vyriausias direktorius, Android Global Partnership, Google

„Knygoje pabrėžiamas šiuo metu Švedijos teisingumo sistemoje paplitęs reiškinys. Kiekviena teisingumo sritis dirba efektyviai, tačiau jos veikia atskirai viena nuo kitos, nekoordinuodamos veiksmų, todėl, bendrai paėmus, sistema nėra efektyvi. Padidėjęs dėmesys srauto efektyvumui teisingumo procese, galėtų sukurti humaniškesnį ir greitesnį pralaidumą. Rezultatas? Natūraliai mažėjantys kaštai valstybei.”

ANDERS LECKNE
Generalinis vadovas, Kronenbergo suėmimo centras

„Aukštas pajėgumų išnaudojimas laikomas ne tik geru dalyku, bet dažnai – pagrindiniu tikslu. Remiantis šiuo požiūriu, labai gerai valdoma organizacija neturėtų turėti laisvų pajėgumų. Nors, žiūrint iš organizacijos perspektyvos, tai gali atrodyti naudinga, klientams tai gali sukelti problemų … neigiamos pasekmės sukuria didelį poreikį papildomiems ištekliams, darbui ir pastangoms, kurių neprireiktų … Paradoksas yra tai, kad siekiant labiau išnaudoti išteklius [mašinas, žaliavas, žmones, laiką, energiją] dažnai sukuria daugiau darbo, nei jo buvo iš pradžių.” (63 p.)