Tiesiog nežinau ką apie jį galvoti, pasitikėti ar ne?0 (0)
Klausimas: Sveiki, šiuo metu užklupo daug problemų vienu metu ir nežinau ką daryti, nes visi dėl menkiausių smulkmenų kaltina tik mane.
Savaitės pradžioje tėtis pakliuvo į avariją, tad mama mane kaltina kad nevažiavau kartu, nes mano, kad jei būčiau aš vairavus, nebūtų taip nutikę.. O dar, tos dienos rytą, susipykau su tėčiu, tad mamos žodžiai mane labai įskaudino.. Privertė susimąstyt, gal tikrai tai mano kaltė?
Neskaitant viso to, dar prisidėjo ir pykčiai su vaikinu. Su juo draugauju 6 metus. Na, buvo nemažai pykčių, pavydo, bet ir, žinoma, smagių dienų, daug stengiausi, kad išliktume kartu, nekartą esu nutylėjusi man nepatikusius dalykus ir, kai atrodė, kad jau viskas baigta, vis sakydavau, kad mums reikia stengtis kartu, jei norim toliau būti drauge, tačiau kuo toliau, tuo labiau abejoju ar mums tikrai pakeliui.. Nes jo mašinoje randu kitos merginos usb laikmeną, jis sako kad tai jo bendradarbės ir nieko bendro nėra tarp jų, bet žinutės „gal važiuojam kartu į miestą, nes man vienai važiuot be ryšio” kažkaip įtartina ir skambučiai dėl sūrelių, klausia kiek paimti ir t.t. mane erzina ir jaučiuosi apgaudinėjama, nes jis man nieko nepasakoja apie tai. Kadangi, kai parašo koks draugas ar paskambina, jis visad pasipasakoja, o dėl jos skambučių niekad…
Supykus ant jo jam viską pasakiau, ką dėl to manau, o jis kaltina mane, kad aš iškart užsiraukiau ir dėl to nieko nebepasakojo apie tą merginą. Nors vėliau prasitarė, kad tų sūrelių prašė jo mama.. Nors aš tuo nelabai tikiu, nes jis važiavo iškart į darbą, o ne namo.. Ir šiaip, skambintų mamai, o ne jam, jei prašė mama…
Ketinom pradėti kartu gyvent, bet dabar nežinau ar aš noriu būti su šiuo žmogumi, nors jį labai myliu, bet nenoriu, kad mane apgaudinėtų, nes panašių dalykų buvo praeityje, tad nenoriu, kad tai kartotųsi..
Nežinau ką galvoti tiesiog apie jį, ar pasitikėti ar ne.. Esu labai pasimetusi. Atverkit man akis, kad suprasčiau ką daryti..
Ačiū.
Dovilė (vardas pakeistas)
Komentaras: Sveika, Dovile,
Ačiū už tavo laišką. Galiu jausti, kad tavo laiške labai daug persipynusių įvairių jausmų: pyktis, liūdesys, kaltė, nerimas, pavydas, kuriuos sukelia Tavo šiuo metu išgyvenamos situacijos: tėčio avarija, barniai su mama ir vaikinu. Ir taip jaustis yra normalu atsidūrus tokioje padėtyje.
Suprantu, kad Tau šiuo sunkiu laikotarpiu norėtųsi palaikymo ir supratingumo iš artimų žmonių, tačiau to nesulauki nei iš mamos, nei iš savo vaikino. Po skaudžių įvykių žmonės yra linkę viską permąstyti, ieškoti, ką galėjo padaryti kitaip, tačiau vienintelis būdas sėkmingai išgyventi skaudų įvykį yra jį priimti tokį, koks jis yra ir susitaikyti su tuo, kad taip nutiko, nustoti ieškoti kaltų.
Didžiąją laiško dalį rašai apie santykius su savo vaikinu, taip pat pabaigoje klausi ar pasitikėti juo ar ne, taigi, galiu suprasti, kad šiuo metu tai yra viena didžiausių problemų Tavo gyvenime, kurios negali išspręsti.
Tu įtari, jog vaikinas Tave apgaudinėja ir vis bandai ieškoti įrodymų, kurie patvirtintų tai: svetimos merginos USB laikmena jo mašinoje, sūrelių istorija, kitos merginos skambučiai tavo vaikinui, apie kuriuos jis nepasakoja, bandai kalbėti su juo, bet jis nesikalba, bando kaltinti Tave. Be to, kaip suprantu, tai būtų ne pirmas kartas, kai jis Tave išduoda. Tai labai skaudina, žemina, kelia nusivylimą. Tačiau ar pavyktų rasti įrodymų, kurie paneigtų Tavo manymą, jog vaikinas Tave apgaudinėja?
Nors ir myli savo vaikiną, tačiau mąstai ar verta žengti kitą žingsnį Jūsų santykiuose – pradėti gyventi kartu. Šiuo atveju Tu turėtum atsakyti sau į keletą klausimų:
- Kokia bus Jūsų draugystė po metų/ trijų/ penkių, jei niekas nesikeis?
- Kas turėtų keistis Jūsų santykiuose ir ar įmanomas tas pokytis?
- Ką Tu galėtum padaryti, kad tas pokytis įvyktų?
Visada prisimink, kad santykius kuria abu poroje esantys žmonės ir kartais reikia daug pastangų, kad santykius pavyktų išsaugoti.
Sėkmės.
Psichologė Ignė Kazlauskaitė | psichologasinternetu.lt
El. p. kazlauskaite.igne@gmail.com