Trys svečiai
Išėjusi iš namų moteris gatvės kiemelyje išvydo tris keliautojus, senukus ilgom baltom barzdom. Senjorai atrodė kaip nepažįstami svetimšaliai. Ji juos užkalbino:
– Mes turbūt nepažįstami, bet gal jūs alkani? Kviečiu užeiti į svečius ir pasivaišinti.
– O vyras namie? – paklausė tie.
– Ne, – atsakė moteris, – jo dar nėra.
– Tada mes negalime užeiti, – atsakė žilabarzdžiai.
Vakare, kai grįžo vyras, moteris papasakojo kas nutiko.
– Eik ir pasakyk, kad aš jau namie ir pakviesk juos į svečius! – paskūlė vyras.
Moteris pakvietė senolius užeiti.
– Mes negalime užeiti visi kartu, – atsakė tie.
– Kodėl gi? – nustebo moteriškė.
Vienas iš senių paaiškino:
– Jis vardu Turtas, – tarė rodydamas į vieną iš savo draugų, – o jis vardu Sėkmė, aš vardu Meilė. – Po to dar pridūrė, – dabar eik ir pasitark su vyru, katrą iš mūsų jūs norite matyto savo namuose.
Moteris sugrįžusi viską papasakojo vyrui ir šis labai apsidžiaugė.
– Kaip gerai! – tarė jis. – Jei jau reikia rinktis – pasikvieskime Turtą, tegu užeina ir pripildo mūsų namus turtu!
Bet žmona paprieštaravo:
– Brangusis, o kodėl mums nepasikvietus Sėkmės?
Tėvų pokalbio klausėsi dukra ir staiga pribėgo su savo pasiūlymu:
– O kodėl gi mums nepasikvietus Meilės? Juk tada mūsų namus užpildys meilė!
– O ką, gal ir sutikime su dukra? – tarė vyras žmonai.
– Eik ir paprašyk Meilę tapti mūsų svečiu.
Žmona išėjo į kiemą pas senolius ir paklausė:
– Kas iš jūsų Meilė? Užeik ir būk mūsų svečias.
Senolis vardu Meilė patraukė namo link. O du kiti pajudėjo jam iš paskos. Nustebusi ponia paklausė Sėkmės ir Turto:
– Aš juk pakviečiau tik Meilę, kodėl einat ir jūs?
Senukai atsakė:
– Jei jūs būtumėte pakvietę Turtą arba Sėkmę, kiti du iš mūsų būtų likę gatvėje, bet kadangi jūs pakvietėt Meilę, einame ir mes, Mes visad sekame Meilei iš paskos. Ten kur yra Meilė, visada yra ir Turtas, ir Sėkmė!