Vakar tryškau energija, o šiandien neturiu jėgų. Kaip išlaikyti energijos balansą?

… vakar buvo nuostabi diena: švietė saulė, rytinė kava buvo sodraus ir tuo pačiu lengvo skonio, o aš visiems šypsojausi ir daug šypsenų gaudavau atgal. Ir darbų daug padariau, ir su daug žmonių pasikalbėjau. Vakar jaučiau, jog esu laiminga, stipri, sėkmingai siekianti savo tikslų.

Bet šiandien pramerkus akis, pirma mintis – nenoriu niekur eiti, nežinau ką man daryti. Neturiu jėgų keltis iš lovos, neturiu idėjų, kaip praleisti šią dieną (nors darbų planas surašytas kalendoriuje), tiksliau iš kur šiai dienai gauti energijos. Siekiami tikslai šiandien atrodo tik laiko švaistymas. Pasirinkimas vienas yra, kaip robotui atsikelti, nusiprausti ir išeiti į darbą. Išgersiu rytinės juodos kavos ir kaip nors prastumsiu visą dieną. Kolegoms savo prastą nuotaiką, abejingumą įvardinu, kad „šiandien man ne mano diena.“ Atrodo, kad net mėgstamai veiklai ar pietums su kolegomis, draugiškiems pokalbiams, nėra jėgų. Dėl to pajuntu, kad pradedu kaltinti save ar kritikuoti kitus. Ir visą laiką viduje atrodo, kad kovoju, nes norisi jaustis energingai, pilnai jėgų (nes žinau, kad galiu tokia būti). O kova dar labiau sekina…

Kas vyksta mumyse, kad vieną dieną mes gebame būti pilni energijos ir tikėjimo savimi, o kitą – atrodo, kad viskas išslydo iš po kojų, nors realiai niekas nepasikeitė nuo vakar ir realios priežasties jausti liūdesį, nusivylimą ir energijos trūkumą, nėra?

Dažniausiai tokie kraštutiniai nuotaikų, energijų svyravimai atsiranda tada, kai vyksta žmoguje tarsi „ligos ir sveikatos kova“. Liga šiuo atveju yra tobulumo arba kontrolės siekimas „viskas turi vykti pagal mane“. Sveikata yra tarsi balansas, kuris leidžia tobulybei būti netobulai, o kontrolei turėti paklaidas. Esu pastebėjus, kad tokius energijos svyravimus dažniausiai išgyvena perfekcionistai arba/ir žmonės linkę į kraštutinimus.

Išsibalansuojame tada, kai pradedama „taškytis“ savo jausmais, patyrimais, išgyvenimais. Išisibalansuojame tada, kai sekame „like“ savo FB paskyroje, kai apkalbame kitus, kai naršome socialiniuose tinkluose ir internetiniuose portaluose be jokio tikslo, kai švaistome savo jėgas beprasmiams pokalbiams, kai giriamės savo šaunumu, kai paskambiname keliems draugams ir pasakojame tą pačią savo išgyventą istoriją, norint pasipuikuoti, pasigirti. Išsibalansuojame tada kai panyrame visas į save iš puikybės, egoizmo ir pamirštame aplinkinius, kuriems galbūt reikalingas dėmesys, pagalba, supratimas.

Kas vyksta mumyse, kai patiriame energijos disbalansą? Vieni tuo metu pasimeta savo jausmuose, išgyvenimuose, nuo jų gausos ir intensyvumo. Kiti pameta prasmę savo buvimo, veiklos, o treti – abu, ir jausmus, ir prasmę. Kylančio vidinio disbalanso taisylė yra viena „gyvename triukšme“. Klausimas, kaip sumažinti gyvenimo triukšmą ir gyvenimo dinamiką padaryti ritmiška? Gyvenimo ritmas leidžia ramiai priimti energijos svyravimus ir juos sumažinti iki minimalaus lygio.

Pirmiausia, ką daryti, jei šiandien neturi energijos ir motyvacijos keltis iš lovos, nors vakar buvo nuostabi diena?

1. Įvardinti sau, kas vyksta šiuo metu su tavimi. Įvardinti sau tuos jausmus, kuriuos jauti. Mūsų protas yra klastingas, ir kartais užblokuoja tam tikrą informaciją ir negalime mes suvokti sąmoningai savo būsenos. Tokiu atveju dažnai padeda rašymas. Rašymas turi būti ekspresyvus ir laisvas, t. y. rašai viską kas tuo metu šauna į galvą. Ir taip rašai 20-30 min. Svarbu, kad rašytum ranka ir nesustotum rašyti. O kai nežinai, ką rašyti, tada rašai „nežinau, ką rašyti…“. Jei sunku pradėti rašyti, galima pradėti „aš rašau….“. Ir kai sustoji rašyti, turi pasirinkimą, pradėti sakinį, nuo „nežinau, ką rašyti…“ arba pradėti nuo „aš rašau…“. Koks rezultatas? Turėsi savo ranka prirašytus kelis lapus, kuriuose palikai dalį savo negatyvių, tau nepriimtinų ar nesuprantamų jausmų. Po tokio rašymo, dažnai žmonės pajaučia, kad tarsi jų jausmai ir protas „nusiprausė“. Tam tikri klausimai, nuotaikos pasidarė aiškesnės, nes tai kas blokavo aiškumą, liko popieriuje.

2. Būti atviram ir išanalizuoti, kokios situacijos sukelia sumaištį viduje. Įvardinti sau, kurie vakar dienos įvykiai kėlė intensyviausius jausmus, tiek džiugius, tiek stresinius. Kokia tavo reakcija į tai buvo? Kaip šiandien reaguotum į tokią situaciją? Kaip šiandienos energijos neturėjimas susijęs su vakar dienos įvykiais? Ko iš to gali išmokti?

3. Atsiriboti, kiek tik įmanoma, nuo visų informacinių priemonių: televizoriaus, interneto ir kuo daugiau laiko praleisti „čia ir dabar“. Jei dirbi, tai stenkis kuo daugiau išlikti sąmoningas atliekame darbe. Jei prižiūri vaikus, tai žaisk su jais maksimaliai – tapk pats vaiku. Jei važiuoji automobiliu, tai tik važiuok automobiliu ir daugiau neatlikinėk kitų darbų. Jei valgai, tai tik valgyk ir mėgaukis maistu. Buvimas „čia ir dabar „ nuramina mūsų protą, nes jis nesiblaško tarp vakar ir rytoj, tarp vienos ir kelių ar net keliolikos užduočių, ir tokiu būdu pripildo mūsų kūną ramybės ir energijos.

Ir visi kiti būdai (meditacijos, sportas, muzika ir t.t.), kurie padeda mums susikaupti, pažvelgti į savo vidų ir save priimti, koks esi, padeda suprasti energijos trūkumo kilimo priežastis ir jas sąmoningai spręsti. Svarbiausia būti atviram ir drąsiam su savimi pačiu. Atvirumas sau suteikia jėgų ieškoti sprendimų ir noro keistis, drąsos pažinti savo savitumą ir susitikti su juo.

Inga Juodkūnė | atspirtiestaskas.lt
Psichologė, koučingo specialistė
Iliustracija: Aravind Vijayan / Unsplash