Tyrimas atskleidė: lietuviai versle konservatyvūs, bet užsispyrę ir nebijo nesėkmės

Konservatyvus, verslą vertinantis lokaliai ir tradiciškai, tačiau užsispyręs ir nebijantis nesėkmės – tokį lietuvio verslininko portretą galima sudaryti remiantis pasaulinio verslumo tyrimo AGER 2018 rezultatais. Tačiau anot inovacijų verslumo ekspertės, docentės dr. Austės Kiškienės, naujoji karta Lietuvoje rodo vis daugiau potencialo ir per pastaruosius metus lietuvių požiūris į verslumą ėmė keistis.

„Koks yra lietuvio verslininko portretas? Remiantis AGER2018 duomenimis, lietuvis į verslą vis dar žiūri tradiciškai – jis jam suvokiamas kaip mažos apimties, lokalus, tenkinantis vietinius poreikius. Dar nepakankamai įvertinamas finansavimo pritraukimas, marketingas, skaitmeninės verslo kūrimo galimybės ir jo augimas bendrąją prasme. Tačiau su naujosiomis Y ir Z kartomis prasideda pokyčiai – jos rodo kintančią verslumo sampratą“, – teigia Kazimiero Simonavičiaus universiteto prorektorė, docentė dr. A. Kiškienė.

Foto: docentė dr. A. Kiškienė

Asociacijos „American Chamber of Commerce“ pasaulinės verslumo savaitės proga organizuotoje konferencijoje dr. A. Kiškienė išskyrė svarbiausius lietuvio verslininko „portreto“ bruožus, kuriuos pagrindė pasaulinio AGER2018 (angl. Amway Global Entrepreneurship Report) verslumo tyrimo duomenimis. 44 pasaulio valstybes apimančiame tyrime ketvirtus metus iš eilės patenka ir Lietuva.

• Nebijo nesėkmės

AGER 2018 m. tyrimo rezultatai atskleidė, kad net 74 proc. lietuvių būtų nusiteikę prisiimti su verslo kūrimu susijusią nesėkmės riziką. Kai pasaulio vidurkis šiuo klausimu siekia tik 47 proc., o Europos – 41 proc. Lietuvoje rizikos nebijoma tiek pat, kiek ir verslumu garsėjančiose Jungtinėse Amerikos Valstijose, o visame pasaulyje šiuo aspektu mus lenkia tik Malaizija, Kinija ir Kolumbija.

„Iki šiol atliktuose įvairiuose verslumo tyrimuose lietuviai būdavo charakterizuojami kaip bijantys nesėkmės. Būtent negalėjimas prisiimti rizikos būdavo įvardijamas kaip esminė kliūtis, kuri stabdo lietuvius nuo verslo kūrimo. Tačiau naujausieji AGER tyrimo rezultatai rodo, kad vyksta pokyčiai: žmonės ir visuomenė apskritai vis labiau supranta, kad verslas be rizikos yra neįmanomas“, – teigia docentė.

Šį pokytį ypač gerai iliustruoja jauniausiųjų respondentų atsakymų rezultatai. Net 84 proc. respondentų iki 35 metų pritarė teiginiui, jog jie yra pasiryžę prisiimti nesėkmės riziką, kai vyresnio amžiaus respondentų tarpe buvo mažiau tam pritariančių žmonių (35-49 m. – 75 proc., virš 50 m. – 64 proc.). Anot A. Kiškienės, tai puikiai parodo, kad pasikeitimas visų pirma diktuojamas jaunosios kartos atstovų.

• Atsparus socialiniam spaudimui

Atliekant naujausiąjį AGER verslumo tyrimą, lietuvių buvo klausta, ar jiems, kuriant verslą, darytų įtaką jų artimiausio socialinio rato spaudimas. Net 57 proc. respondentų teigė, kad jie būtų atsparūs socialiniam spaudimui. Tai didesnis rodiklis nei pasaulio (50 proc.) ir Europos (48 proc.) vidurkiai. Taip pat net 88 proc. respondentų mano, kad, kuriant verslą, sulauktų šeimos ir draugų palaikymo.

„Lietuviai mano, kad kuriant verslą aplinkiniai juos palaikytų, o jeigu palaikymo nesulauktų, tai vis tiek nebūtų jiems kliūtis pradėti verslą. Vadinasi jie vertina savo artimiausią aplinką, kaip draugišką verslui. Jei šitas rodiklis būtų nelabai aukštas, galėtume sakyti, kad visuomenė kreivai žiūri į verslą ir kad tai yra nepatrauklus užsiėmimas.  Šiuo atveju tokių abejonių respondentai neturi, atvirkščiai – savo „atsparumu“ lenkia kitas pasaulio valstybes. Tai yra dar vienas rodiklis, kuris rodo, jog požiūris į verslą keičiasi. Dar ne taip seniai dėl visuomenės palankumo verslumui kildavo daugiau abejonių“, – teigia dr. A. Kiškienė.

Remiantis verslumo tyrimo duomenimis, stabilumas prieš socialinį spaudimą Lietuvoje yra pakankamai aukštas visose amžiaus grupėse. Tačiau jaunimas ir vėl demonstruoja aukštesnius rodiklius: 64 proc. respondentų iki 35 metų jaučiasi stabilūs prieš socialinį spaudimą. Nuo 35 iki 49 metų stabilūs jaučiasi 58 proc., o virš 50 metų – 51 proc. Lietuvos respondentų.

• Verslą vertina kaip lokalų ir mažos apimties

Anot inovacijų ir verslumo ekspertės, lietuviai verslą vis dar supranta kaip lokalų, kurį galima vykdyti be papildomo finansavimo. Teiginiui „aš žinau, kaip pritraukti pinigų savo verslo idėjos finansavimui“, pritarė 48 proc. visų respondentų. Net ir tarp jaunimo, žinančių apie verslo finansavimo galimybes, buvo vos kiek daugiau nei pusė – 57 proc., o tarp vyresnių respondentų žinančių buvo dar mažiau: 35-49 m. – 49 proc., virš 50 m. – 38 proc.

„Iš pirmo žvilgsnio toks rezultatas atrodo neblogas – bendrai beveik pusė visų atsakiusiųjų žino kaip pritraukti finansavimą verslui. Bet kai palyginame šiuos duomenis su kitais teiginiais ir gebėjimų vertinimais, matosi labai ryškus atotrūkis. Pavyzdžiui savo gebėjimą generuoti idėjas, laisvo laiko aukojimą pozityviai vertina atitinkamai 73 ir 85 proc. respondentų“, – teigia dr. A. Kiškienė.

Užduodant klausimą apie sritis, kur respondentams reikėtų daugiausiai pagalbos pradedant verslą, anot A. Kiškienės, rezultatai taip pat stebina: lietuviams mažiausiai paramos reikia ieškant verslo finansavimo. Tik 12 proc. respondentų įvardijo, kad tai yra sritis, kurioje reikia paramos.

„Lietuviams verslas yra suprantamas kaip nedidelės apimties, lokalus, kuriam nėra reikalingos labai didelės pradinės investicijos ir nėra poreikio ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Dažnai verslas nėra suprantamas kaip greitai augančių, intensyviai resursus naudojančių įmonių kūrimas. Nedidelio masto, į paslaugas orientuotą verslą galima pradėti tik investavus savo darbo valandas ir ne itin didelę kapitalo dalį“, – teigia docentė.

Anot dr. A. Kiškienės, tai lemia suvokimą, kad verslą galima pradėti tik tada, kai turi pinigų, bet dažnai nėra galvojama, kad verslumas yra gebėjimas pritraukti pinigus idėjos įgyvendinimui.

„Dauguma verslumo apibrėžimų sako, jog verslumas yra gebėjimas pamatyti galimybes ir įgyvendinti idėjas turint ribotus resursus. Tai yra gebėjimas pradėti verslą net ir tuo atveju, kai pats neturi finansinių resursų. Tai gebėjimas surasti šiuos resursus, pritraukti finansavimą, įtikinti investuotojus bei klientus savo verslo idėja. Gali būti, jog šio aspekto suvokimo respondentams ir trūksta labiausiai“, – teigia dr. A. Kiškienė.

• Tiesioginį aptarnavimą vertina labiau nei skaitmeninį

Lietuviai mano, kad mūsų šalyje yra pakankamai išvystytas technologijų prieinamumas, kad kurti verslą būtų paprasčiau – tam pritaria 54 proc. respondentų. Ypač teigiamai šiuo klausimu nusiteikęs jaunimas iki 35 metų (net 61 proc.). Tačiau, anot dr. A. Kiškienės, nors technologijų prieinamumas šalyje išvystytas, pirmenybę teikiame tiesioginiam santykiui su klientais, o ne verslui skaitmeninėje erdvėje. Tad šiuolaikinių technologijų galimybės nėra iki galo įsisavintos ir pilnai išnaudotos.

„Lietuvoje kurdami verslą tik 24 proc. respondentų įsivaizduotų, kad jį galėtų vykdyti skaitmeninėje erdvėje. Likusioji dalis norėtų tiesiogiai bendrauti su klientais. Panašūs skaičiai yra daug kur pasaulyje, išskyrus tokias valstybes kaip Kiniją, Malaiziją ar Taivaną, kur beveik 50 proc. norėtų skaitmeninio verslo“, – sako verslumo ir inovacijų ekspertė.

Jaunimas Lietuvoje labiau vertina verslo kūrimą skaitmeninėje erdvėje, negu vyresni respondentai. 35 proc. apklaustųjų iki 35 metų teigė norintys bendrauti su klientais skaitmeninėje erdvėje. Su amžiumi šis skaičius mažėja: 35-49 m. jis siekia jau tik 20 proc., o nuo 50 metų – 18 proc.

„Kadangi vis daugiau paslaugų persikelia į virtualią erdvę, tai turėtų būti Lietuvos verslo ateitis. Lietuviai teigiamai vertina mūsų šalies technologinę pažangą, tad gali būti, kad ateityje mes priaugsime iki minėtųjų pasaulio valstybių. Juolab, kad jaunoji karta mato daugiau galimybių pasitelkti technologijas verslo kūrimui“, – teigia dr. A. Kiškienė.

Apie AGER tyrimą:

2018 m. pasaulinį AGER verslumo tyrimą atliko viena pirmaujančių tiesioginės prekybos įmonių pasaulyje „Amway“ kartu su Prof. Dr. Isabell M. Welpe, Vadybos mokyklos prie TUM (Miunchenas, Vokietija) Strategijos ir organizavimo katedros pirmininke. Tyrimas vykdytas nuo 2017 m. balandžio iki birželio, jo metu apklausta beveik 49 000 respondentų iš 44 pasaulio šalių, tarp kurių ketvirtus metus patenka ir Lietuva.

Asociatyvi iliustracija: pixabay.com