Tyrimas: didžioji dauguma Baltijos šalių gyventojų norėtų, kad valstybė mažintų pajamų nelygybę

Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykstančioje konferencijoje „Pajamų nelygybė Baltijos šalyse: ką žino tyrėjai ir ką mano gyventojai” socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėjas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka teigė: „Žmonės pastebi, kad gyvenimas gerėja lėčiau nei tikimasi, ypač lyginant su ekonomikos augimu. Tai yra ne vien Lietuvos, bet ir kitų pasaulio valstybių aktuali problema, ir pagrindinė priežastis – lėčiau nei kapitalo grąža augančios gyventojų pajamos.”

Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimo „Pajamų pasiskirstymo veiksniai: darbas, kapitalas ir gerovės valstybė” duomenimis, Baltijos šalyse darbo apmokėjimui tenka maža bendrojo vidaus produkto dalis, Lietuvoje – apie 10 procentinių punktų mažiau nei vidutiniškai ES. Šiuo metu Lietuvos materialios gerovės pagrindas – BVP – pasiekė tris ketvirtadalius ES vidurkio Ir 75 proc. jo sudaro žmonių gaunamos pajamos: atlyginimai, įvairios išmokos, pajamos iš savarankiškos ūkinės veiklos ir pan. Tai turėtų būti solidus pagrindas visų sluoksnių gerovei, jei ne egzistuojanti didžiulė pajamų nelygybė.

Norint sumažinti nelygybę, minimalių algų didinimo nepakanka, svarbus visas algų spektras. 20 proc. didžiausias algas uždirbančiųjų gauna apie 50 proc. visų Baltijos šalyse išmokamų algų ir ši dalis didėja. O 20 proc. mažiausiai uždirbantiesiems tenka tik apie 4-5 proc. viso algų fondo. Algų skirtumai tarp lyčių yra didžiausi Estijoje, tarp miesto ir kaimo – Lietuvoje.

Po įstojimo į ES didžiausia ekonominio augimo rezultatų dalis Baltijos šalyse atiteko turtingiausiam gyventojų sluoksniui: 15 proc. turtingiausiųjų gavo 35-40 proc. viso disponuojamų pajamų prieaugio, tuo tarpu 15 proc. neturtingiausių gyventojų – vos 4-5 proc. bendro pajamų augimo. 5 proc. skurdžiausių namų ūkių gavo tik 1 proc. visos šalies pajamų prieaugio, o 5 proc. turtingiausių – net 21 proc.

Netikėta, bet tyrimų duomenys namų ūkių lygmenyje rodo, jog pajamų nelygybė iki socialinių išmokų Lietuvoje ir Latvijoje panaši kaip Švedijoje ir Danijoje. Tačiau skirtingai nei Šiaurės valstybėse, Baltijos valstybėse perskirstomasis vaidmuo labai menkas. Deja, mokesčių sistema nelygybės beveik nemažina (šiek tiek daugiau Estijoje). Be to, Estijos ir senatvės pensijų modelis orientuotas į didesnį pajamų perskirstymą.

Tyrimas akivaizdžiai rodo, kad Baltijos šalių visuomenės sunerimusios dėl pajamų nelygybės. Didžioji dauguma norėtų skandinaviškos ar net dar lygesnės visuomenės. Apie 90 proc. apklaustų lietuvių ir apie 80 proc. estų visiškai sutinka arba sutinka, kad valstybė turi sumažinti pajamų nelygybę. Tai vienas aukščiausių rodiklių tarptautiniuose tyrimuose. Tik apie 10-15 proc. Baltijos šalių piliečių norėtų gyventi šalyje, kurioje nelygybė tokia, kokia dabar. Nepaisant to, kad per pastaraisiais pokriziniais metais ekonomikos augimas Baltijos šalyse buvo spartus, beveik pusė lietuvių bei latvių ir trečdalis estų teigia, kad jų asmeninės pajamos nepadidėjo. Tik ketvirtadalis lietuvių ir latvių teigia, kad jos šiek tiek padidėjo (estų – 40 proc.).

Remiantis tyrimu, galima teigti, kad Baltijos šalių visuomenės sveikintų tokią politiką, kuri imtųsi nuoseklių pajamų nelygybės mažinimo priemonių.