Tyrimas: kaip valstybės lėšas paskirstytų patys gyventojai?

Spalio viduryje Seime pristačius 2018 m. valstybės biudžeto projektą buvo duotas startas vienam reikšmingiausių kiekvienų metų įvykiui – biudžeto svarstymui ir jo priėmimui. Kaip patys gyventojai paskirstytų valstybės pinigus, jei turėtų tokią teisę? Kurioms sritims atseikėtų daugiau, o nuo ko nurėžtų?

Paties Lietuvos gyventojų „iždas“, deja, yra itin menkas. Spalio 17 dieną, Tarptautinę skurdo panaikinimo dieną,Eurostatas paskelbė, jog trečdalis Lietuvos gyventojų gyvena ties skurdo riba.

Organizacijos „Oxfam“ ir finansų organizacijos „Development Finance International“ parengtoje ataskaitoje Lietuvos pastangos mažinant pajamų nelygybę yra įvertintos tik 83 vieta iš 152 šalių.

Tai reiškia, jog nemažos dalies Lietuvos gyventojų tikslas yra tik išgyventi. Taigi sumanumo planuojant savo išlaidas lietuviams, ko gero, reikia netgi daugiau nei gyvenant „perteklinio biudžeto“ sąlygomis.

2016 m. birželio – rugpjūčio mėn. atliktoje apklausoje, KTU Viešosios politikos ir administravimo institutui įgyvendinat tarptautinį tyrimą – Tarptautinę socialinio tyrimo programą, Lietuvos gyventojams buvo išvardintos aštuonios valdžios išlaidų sritys ir paprašyta nurodyti, ar jie norėtų didesnių ar mažesnių valdžios išlaidų kiekvienoje srityje. Be to, buvo atkreiptas respondentų dėmesys, kad pasirinkus atsakymo variantą „išleisti daug daugiau“, tam gali reikėti padidinti mokesčius.

Tyrimas atskleidė, jog Lietuvos gyventojų nuomone, valstybės finansavimas turėtų būti itin padidintas senatvės pensijoms (tai tarptautinio tyrimo sumanytojų sprendimas, kaip atskiras valdžios išlaidų sritis, išskirti ir senatvės pensijas, ir nedarbo išmokas). Taip pat valstybės biudžeto asignavimai turėtų žymiai išaugti sveikatos bei švietimo sritims (sujungti atsakymų variantai „Išleisti daug daugiau“ ir „Išleisti daugiau“).

Vis dėlto ne visoms sritims norima skirti daugiau pinigų nei yra išleidžiama dabar. Pvz., šiek tiek daugiau nei 50 proc. žmonių mano, jog kultūrai ir menams bei aplinkai reikėtų skirti tiek pat, kiek ir šiuo metu.

Kaip turėtų būti finansuojama kariuomenė ir gynyba, yra mažiausiai sutarimo: 38,5 proc. gyventojų mano, kad finansavimas turėtų likti toks pats, 33,5 proc. pasisako už valdžios išlaidų apkarpymą (sujungti atsakymų variantai „Išleisti mažiau“ ir „Išleisti daug mažiau“), o likusieji (27,9 proc.) nori dar didesnio finansavimo nei yra dabar.

Vis dėlto sprendimus priims Seimas. Parlamentarai jau yra įregistravę 300 mln. viršijančius pasiūlymus dėl papildomo finansavimo skyrimo atskiroms valdžios išlaidų sritims. Pinigų dalybų maratonas jau įsibėgėja ir gruodžio mėnesį žinosime, kur 2018 m. leisime tikruosius pinigus.