Vaikų psichologai ragina nebūti abejingais smurto aukų kančioms
Sausio 17 d., antradienį, Seimas svarstys jau ne kartą nukeltas Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama apibrėžti ir uždrausti visų rūšių smurtą prieš vaikus – psichologinį, fizinį, seksualinį ir nepriežiūrą.
Šios keturios smurto rūšys yra išskiriamos JTO Vaiko teisių konvencijoje, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Komisijos dokumentuose bei rekomendacijose, tačiau Lietuvoje iki šiol smurtas prieš vaikus įstatymiškai nėra uždraustas. Pilietinės akcijos „Apginkime vaikus dabar” iniciatoriai ragina visuomenę prisijungti prie akcijos ir sprendimo dieną, antradienį, 12 val. ateiti prie Seimo rūmų arba rašyti Seimo nariams elektroninius laiškus, raginančius priimti smurtą prieš vaikus draudžiančias įstatymo pataisas.
„Pripažinkime pagaliau vaikus lygiaverčiais žmonėmis ir susitarkime ginti juos nuo visų smurto rūšių ir formų”, – sako Paramos vaikams centro, vieno iš akcijos organizatorių, vadovė psichologė Aušra Kurienė. Akciją taip pat palaiko Seimo nariai Dovilė Šakalienė ir Mykolas Majauskas, aktorė Elžbieta Latėnaitė, kiti žinomi visuomenės veikėjai, Nevyriausybinių organizacijų koalicija, vienijanti 13 organizacijų dirbančių su vaikais ir vaikams, bei pavieniai asmenys. Skriaudžiamų vaikų likimui neabejingi piliečiai jau tris kartus piketavo prie Seimo, siekdami atkreipti dėmesį, kad apsaugoti vaikus aiškiai smurtą apibrėžiančiais įstatymais delsiama, o dėl to atsakomybė tenka Seimo nariams.
Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra aiškaus psichologinio, fizinio smurto ir nepriežiūros apibrėžimo. Apibrėžimai esantys LR Baudžiamajame kodekse atspindi tik kraštutinius atvejus, už kuriuos numatoma baudžiamoji atsakomybė. Tačiau, pasak psichologės, vaikų – smurto aukų ekspertės Ievos Daniūnaitės, didžioji dalis smurto prieš vaikus atvejų turi būti sprendžiami ne baudžiamosiomis priemonėmis. „Svarbiausia, kad smurtas būtų kuo anksčiau atpažįstamas, sustabdomas, o vaikai ir šeimos laiku gautų pagalbą”- sako psichologė.
Oficiali užregistruotų smurto prieš vaikus atvejų statistika yra tik ledkalnio viršūnė ir neatspindi realios padėties. Vaiko tiesių apsaugos skyrių duomenimis 2015 m. nuo smurto nukentėjo 1579 vaikai (1669 atvejai). Tačiau realiai jų gali būti kelis ar keliolika kartų daugiau, ką rodo psichologų darbo su vaikais bei šeimomis praktika.
Nestabdomo smurto pasekmės didelės – vaikų elgesio ir mokymosi sunkumai, psichinės ir fizinės sveikatos problemos suaugus, aukštesnė savižudybės ir polinkio į nusikaltimus rizika. „Valstybė už tai moka milžinišką kainą, nes užaugusios ir pagalbos negavusios smurto aukos dažniau smurtauja prieš kitus, atsiduria didesnėje alkoholizmo ir savižudybių rizikoje. Nieko nesiimant, valstybė prisideda prie tautos naikinimo” – situaciją komentuoja I. Daniūnaitė.
Nesant aiškaus smurto apibrėžimo Vaiko teisių pagrindų įstatyme, plačiajai visuomenei ir specialistams nėra aišku, koks elgesys su vaikais neleistinas. Daliai visuomenės kyla baimė, kad nukentės skurdžiai gyventys tėvai. Tačiau įstatymo pataisos numatytų, kad nepriežiūra yra nuolatinis nesirūpinimas pagrindiniais fiziniais, emociniais ir socialiniais vaiko poreikiais, kuris kelia žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai ir orumui. Tai yra besitęsiantis nesirūpinimas, kai vaikas ilgai lieka nevalgęs, nemiegojęs, neaprengtas, nenuvedamas pas gydytoją ir kt. Toks apibrėžimas neįpareigoja tėvų tenkinti kiekvieno vaiko noro, pavyzdžiui, telefono ar madingo rūbo, bet įpareigoja tėvus ir valstybę pasirūpinti baziniais vaiko poreikiais.
Taip pat būtų numatyta, kad psichologinis smurtas yra nuolatinis vaiko kompetencijos ir savivertės griovimas ar trikdymas, jį žeminant gąsdinant, atstumiant, taikant netinkamas bausmes ir ribojant normalias socialines sąveikas. Tai žodinė agresija, abejingumas vaiko poreikiams, nuolatinė neigiama nuostata į vaiką, vaiko individualumo nepripažinimas ir išnaudojimas suaugusių emociniams interesams, įtraukimas į asocialią veiklą ir kt. Psichologinio smurto apibrėžimas nereiškia, kad nebegalima vaikų disciplinuoti ir auklėti pagal šeimos įsitikinimus.
Kol smurtas nėra tinkamai įstatmiškai apibrėžtas, tarnybos neturi atspirties taško, skirdamos prevencines ir pagalbos priemones. Aiškūs apibrėžimai ir jais besiremiantis situacijos įvertinimas leistų tarnyboms efektyviau organizuoti pagalbą: mokymus tėvams, psichologines ir socialines konsultacijas, savipagalbos grupes, pagalbą namuose ir kt. Priėmus siūlomas pataisas turėtų padaugėti vaikų, galinčių gyventi savo šeimose saugiai. Anot Paramos vaikams centro ekspertų, kuo anksčiau atpažįstamas smurtas, tuo anksčiau suteikiama pagalba, todėl galima laiku sustabdyti netinkamą elgesį ir išsaugoti vaiką šeimoje. Vaiko paėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė, taikoma esant rimtam pavojui dėl vaiko gyvybės ir siekiant užtikrinti vaiko saugumą.
Šiuo metu pasaulyje jau 52 šalys savo įstatymuose išskyrė fizines bausmes ir jas įstatymu uždraudė. Paskutinioji tai padarė Prancūzija 2016 m. gruodžio pabaigoje. Aiškus fizinių bausmių draudimas užkirstų kelią išvedžiojimams ir paskatintų tėvus rinktis pozityvias drausminimo priemones.
Pridedama:
1. LIETUVOS RESPUBLIKOSVAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 6, 10, 49, 56, 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 21 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTAS.
Ieva Daniūnaitė | pvc.lt