Valgykite, kad nugalėtumėte stresą
Šiuolaikinis gyvenimas duoda daugybę galimybių ir pasirinkimų, tačiau ironiška, kad tai taip pat sukelia ir savotišką stresą. Esame per daug užsiėmę, kad skirtume laiko paprasčiausiems ir labai svarbiems dalykams, pavyzdžiui, pasivaikščiojimui gamtoje ar sveiko maisto gaminimui. Visą laiką esame „pasijungę” ir 24 valandas pasiekiami mobiliuoju telefonu ar internetu. Kokie gi viso to padariniai? Nuolatinis didelis stresas ir negebėjimas tinkamai atsipalaiduoti. Be įvairių vizualizacijų, meditacijų, kvėpavimo, atsipalaidavimo ir fizinių pratimų, stresą galime įveikti ir tinkamai maitindamiesi.
- Šlamštinis maistas ir išsineštinis maistas nesuderinami su subalansuota ir sveika mityba. Šiame maiste daug baltymų, riebalų ir angliavandenių, tačiau beveik visai nėra gyvybiškai svarbių vitaminų ir mineralų, todėl visa tai organizmui sukelia stresą. Jei norite šį stresą sumažinti, turite gauti pakankamai vitaminų ir mineralų, todėl primygtinai rekomenduojama vengti greitojo maisto arba valgyti tik kartą per savaitę.
- Jei susinervinote, negerkite arbatos, kavos ir energetinių gėrimų. Galbūt šie gėrimai ir padeda susikaupti, kai esate pavargę, tačiau juose yra tokių nervinę sistemą stimuliuojančių medžiagų kaip kofeinas ir teobrominas, o šių medžiagų gebėjimas sustiprinti stresą yra gerai žinomas. Stresas sukelia nerimą, o didesnis nervų sistemos stimuliavimas gali dar labiau sustiprinti nerimą ir netgi sukelti nemigą.
- Vaisvandeniai – tai tuščių kalorijų kupinas skystis be jokių vitaminų ir mineralų. Veikiant stresui, organizme gali susikaupti anglies dioksidas bei laktatas ir sukelti būklę, vadinamą acidoze, kuri yra kenksminga. Vaisvandeniuose esantis anglies dioksidas dar labiau sustiprina stresą.
- Kai tik įmanoma, derėtų vengti cukraus. Stresas sukelia gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimą, dėl to gali padidėti cukrinio diabeto rizika.
- Malšinkite stresą valgydami šviežius vaisius ir daržoves, nes juose gausu stresą mažinančių vitaminų ir mineralų. Daržovėse taip pat daug skaidulų, kurios apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, o vidurių užkietėjimas – viena iš ilgalaikio streso pasekmių.
- Omega riebalai. Riebioje žuvyje, pavyzdžiui, skumbrėje, yra omega riebalų rūgščių, kurios labai naudingos sveikatai ir mažina širdies ligų riziką. Žuvyje taip pat yra cholino, kuris gerina atmintį ir gali būti naudingas, kai veikia stresas.
- Jogurtas. Organizmą aprūpina mineralais, tarp jų – kalciu. Kalcis yra būtinas nervinio signalo perdavimui. Šio mineralo gausu ir žaliose lapinėse daržovėse bei avokaduose.
- Vaistiniai augalai. Žydintys vaistiniai augalai, pavyzdžiui, pienės, ramunėlės ar kryžiažiedės, taip pat padeda atsipalaiduoti ir fiziškai, ir psichologiškai. Juos galima vartoti žolelių arbatomis arba papildais.
Pagal: Dr. Sohere Roked (2015). „Kaip įveikti nuovargį ir jaustis puikiai“, 178-179 psl.