Valgyti ar nevalgyti – štai kur klausimas

0 (0)

Instinktyviai, nepagalvojus, visada norisi balsuoti už tai, kad žmogui pasirinkimas reikalingas, jo siekiama, jis yra vertybė (balsavimas irgi yra pasirinkimas!). Po to prisimenu tuos atvejus, kai valgiau restoranuose su storais begaliniais meniu, ir tuos atvejus, kai valgiau restoranuose su meniu ant vieno lapelio, vardu “Šiandien šefas siūlo”. Ir man jau aišku, kad rinkčiausi nesirinkimą nė neabejodama. Na, tai sustokim ir pagalvokim.

Mes mėgstame patį pasirinkimo veiksmą, nes pasirinkimo veiksmas suteikia mums pasirinkimo laisvės, o (čia jau pridedu nuo savęs) greičiausiai – tiesiog laisvės pojūtį. Nevalingai prisimenu, kiek daug kartų girdėjau legendą, kad po nepriklausomybės ir po blokados atsirado bananų ir dingo eilės prie maisto, ir galėjai iš tiesų RINKTIS, ar šiandien valgysi vienokią ar kitokią mėsą. Ar mėsą išvis. Ką jau čia legendą, pati tai mačiau ir taip sakiau.

Mes mėgstame rinktis, nes tada mes kontroliuojame pasirinkimo baigtį (vis tik mėsa, o ne žuvis), o tai suteikia galios, stiprybės, valdžios pojūtį. Nebūtinai tai reikia įgarsinti kitiems (“Yes, I can!”), ar sau galvoje, bet statistiškai dažniausiai šeimos mama, išklausydama “pyp” kasoje nuskanuotai mėsai iš kasos skanerio, jau nulėmė bent dviejų (statistiškai pritaikyta Lietuvai) kitų šeimos narių lėkščių likimą. Dieviška. Mamos, beje, dažnai tampa šeimos maisto sprendimų priėmėjomis, ir naudoja visą puokštę pastiprinančių racionalizacijų apie tai, kodėl jos priima tinkamus sprendimus – valdo šeimos biudžetą, rūpinasi šeimos sveikata ir emociniu klimatu, išlaiko šeimos tradicijas…

Nors tradiciškai manoma, kad žmonės yra racionalūs, ir visada priima teisingus sprendimus, jau daug metų stebimi įrodymai, jog ši teorija yra… per daug teoriška. Žmonės priima sprendimus veikiami įvairiausių kitų veiksnių, ir paradoksaliai – toli gražu ne visada nusprendžia racionaliai. Štai pavyzdžiui – kiekviena laisvė (kad ir rinktis mėsą ar žuvį) atsineša atsakomybę. Kaip pasirinkti sveiką, sveikiausią maistą? Kaip neįkyrėti su tais pačiais pasirinkimais? Ar tikrai patiks vyrui? O vaikams? O juosmens apimčiai? O piniginei?

Galiausiai pats pasirinkimo procesas reikalauja laiko, dėmesio, pastangų. Tai… gal galima ją perduoti kokiems nors specialistams? Populiarioms receptų knygoms ir kulinarinėms laidoms? Mitybos konsultantams ir gydytojams? Naujai dietai žurnale? Tyrimai taip pat patvirtina šią “tamsiąją” laisvės pusę – žmonės yra linkę perduoti taip vadinamą “pasirinkimo naštą” kam nors ir taip patirti palengvėjimą ir iš to kylantį malonumą. Kai pasirinkimas reikalauja mažiau pastangų, jis tampa patrauklesnis.

Maisto pasirinkimą lemia tai, kokios yra žmogaus fiziologinės ypatybės, lytis, amžius, sensorinis jautrumas ir tikslumas (čia patenka ir superliežuvius turintys žmonės), sveikatos būklė, maisto išvaizda, kvapas, tekstūra, skonis, patiriamas nuobodulys, susierzinimas, pasibjaurėjimas tam tikru maistu; maisto įmantrumas ar paprastumas, maisto ir valgymo lyginimas su aplinkos kontekstu (“ar tinka gerti brangų šampaną, kai namuose yra tik sausos duonos?”…), maisto pateikimas (įpakavimas, etiketės, lėkštės dydis ir forma), aplinkos veiksniai (apšvietimas, kompanija, restorano įvaizdis), suvokiama rizika suvalgius pasirinktą maistą (sveikatai, svoriui, įvaizdžiui, kartais ir gyvybei…), turimos taisyklės, normos, nuostatos, įsitikinimai, pasitikėjimas gamintoju ar virėju, kultūrinė aplinka (metų laikas, tradicijos, asmeninis susitapatinimas su tam tikra kultūra), suvoktas veiksmo sąmoningumas ir reikšmingumas, įpratimas valgyti tam tikrą maistą, prisitaikymas (“man to paties, kaip visiems”), maisto kaip priemonės kitiems tikslas naudojimas (“česnakai, nes sergu”, “austrės nes afodiziakas”), asmeninės savybės (tame tarpe maisto neofobija – “niekada nevalgau nepažįstamo maisto”), prisiminimai ir buvusios patirtys, galiausiai emocinė motyvacija ir racionalūs sprendimo argumentai. Fuf. Yra ką veikti net perskaityti, o ką jau ir sakyti apie visos šitos informacijos suvaldymą.

Nors ši tema plati, ir būtinai prie jos grįšiu – trumpas palinkėjimas dabar. Nepainiokite laisvės ir pasirinkimo iš dešimties dešros rūšių. Maistą renkatės dažniausiai dėl kitų priežasčių, o ne todėl, kad demonstruojate turintys šią laisvę. Todėl rinkitės rinktis tada, kai tai yra svarbu – nes toks pasirinkimas irgi yra laisvė, ir, matyt, svarbesnė ir didesnę įtaką turinti laisvė. Rinkitės sveikai, skaniai ir atsakingai – ir, žinoma, pasinaudokite laisve turėti kitokią, su palinkėjimu nesutampančią nuomonę :)

Nuoširdžiai jūsų,
Šaukštas Proto | saukstas.proto@gmail.com