Viena
Richard Bach „Viena” (2012)
Išleido: Trigrama
Ar kada susimąstėte apie tai, kad menkiausias jūsų judesys ar mintis pakreipia likimą kažkokia vienokia ar kitokia jums lemtinga vaga? Juk kaip menkiausias lėktuvo vairalazdės virptelėjimas paveikia skrydį, taip ir mažiausias veiksmas – tolesnį mūsų gyvenimą.
Knygoje atskleidžiama tai, kaip svarbu įsisąmoninti visus galimus alternatyvius gyvenimo variantus, kaip tai padeda susiorientuoti, pamatyti nauju žvilgsniu mūsų dabartinę realią padėtį.
Autorius teigia, kad jo veikalą įmanoma perskaityti daugeliu būdų, šią knygą galite skaityti kaip romaną, biografinę, filosofinę, kaip savipagalbos, metafizinę ar kaip fantastinę literatūrą.
Aprašomas Ričardo ir Leslės skrydis virš laiko ir erdvės kilimo kuriame įvairiausiais ornamentais persipina beribės alternatyvios jų gyvenimų aibės. Viename iš gyvenimų jie taip ir nesusitiko, kitame – jie vyras ir žmona, trečiame pasaulį grasina nušluoti atominis karas… Besišakojančių pasaulių pynėje iškyla klausimas, o kaip gi jiems sugrįžti namo? Gal būt šis klausimas adresuojamas ir skaitytojui, o ko gi išties norite iš savo gyvenimo, kur keliaujate?
Išsiaiškinkite, ką gyvenime norėtumėte veikti, ir siekite to, ragina autorius. Pasirinkite savo kryptį ir eikite savo keliu iki galo. Nepraleiskite dvidešimt metų gyvendami taip, kaip verčia aplinkybės. Visa, kuo norite patikėti, jau DABAR yra tiesa. Nei ginčai, nei faktai, nei įtikinėjimai negali pakeisti jūsų apsisprendimo.
Bachas knygoje kuria idėjų inžinerijos mokslą, pateikia karo ir taikos kūrybinę alternatyvą, kalba apie sąmonės evoliuciją, idėjų perdavimą iš sąmonės į sąmonę, elektroninės tautos galimybę, kapitalizmą, ekologiją, kariuomenės vaidmenį valstybėje, mirtį…
„Klystkeliai ne mažiau svarbūs negu tiesūs keliai. Kartais dar svarbesni.”
„Gal ne iškart troškimai ims pildytis, gal vieniems jų nelemta išsipildyti taip greitai kaip kitiems, tačiau tai nereiškia, kad jie negali būti tiesa jau dabar, šią minutę.“
„Gyvenimo pradžiai kiekvienas gauna marmuro luitą ir įrankių, kurių reikia skulptūrai nukalti.“
„… didžiausias šio nuotykio – gyvenimo žemėje – siekis: pakilti virš negyvų sistemų – karų, religijų, tautų, griovimo, – atsisakyti būti jų dalimi ir kiek įstengiame išreikšti savąjį aš.”