Visi mes – organizmai

0 (0)

Vadintis organizmu skamba kažkaip žeminančiai, ar ne? Man iš karto kyla asociacija su kokiomis amebomis ar kitais “vienaląsčiais organizmais”. Žmogus juk daug daugiau! Gal pavyks ištverti pasipiktinimą ar atmetimą ir žvilgterėti, kodėl žmogus geštalto teorijoje apibrėžiamas taip biologiškai?

F. Perls savo knygoje “Ego, alkis ir agresija” sako, kad žmogus yra organizmas, susidedantis iš kūno, sąmonės ir dvasios. Kūnas – tai ląstelių suma, sąmonė – tai suvokimo ir minčių suma, dvasia – tai emocijų suma (“dvasia” šiais laikais vadintume emocinius psichikos procesus ir fiziologinius pojūčius). Visos šios dalys sudaro vieną visumą, didesnę nei tiesiog dalių suma – žmogų. F.Perls pasirinko tokį biologinį terminą, kad galėtų paprasčiau paaiškinti, kaip funkcionuoja žmogus.

Remiantis biologiniu modeliu, visi mes, aka “organizmai”, turime nuolat atsinaujinti, kad gyventume. Sustojęs atsinaujinimo procesas reikštų mirtį. Organizme nuolat vyksta medžiagų apykaita, vienos medžiagos yra sunaudojamos, kitos – išskiriamos kaip šalutiniai produktai, naujos ląstelės auga, senos – miršta. Organizmas natūraliai siekia išlaikyti pusiausvyrą.

Jei, pavyzdžiui, žmogaus kūne ima trūkti vandens, įsijungia procesas, kad vandens kiekis būtų sugrąžintas į normą. Kūnas apie tai signalizuoja per troškulio pojūtį, sąmonėje atsiranda vaizdiniai, kaip galima troškulį numalšinti: pvz. nueiti prie kriauklės ir įsipilti stiklinę vandens, nusipirkti vandens buteliuką parduotuvėje ar rasti šaltinį. Pasirinkęs prieinamiausią būdą žmogus tai padaro ir geria vandenį, kol pajaučia, kad troškulys numalšintas. Vandens deficitas organizme panaikintas, organizmas vėl pusiausvyros būsenoje. Po kiek laiko vanduo organizme suvartojamas ir žmogus pajunta spaudimą pūslėje. Kad vėl atsirastų pusiausvyros būsena, turi Įvykti skysčių pertekliaus pašalinimo procesas.

Kontakto ciklas

Savireguliacijos procesas geštalto terapijoje vadinamas kontakto ciklu arba poreikio tenkinimo ciklu. Atsiradusį poreikį “organizmas” siekia patenkinti ir savireguliacija vyksta visuomet tokia pačia seka, kurios išeities taškas yra koks nors poreikis. Vienas iš klasikinių kontakto ciklų Geštalto terapijoje yra Joseph Zinker apibrėžtas kontakto ciklas, kurio schemos lietuvių kalba neradau, tad pamėginau štai taip atvaizduoti ranka:

J.Zinker kontakto ciklas turi keturis etapus, kuriuose yra tam tikri kertiniai momentai.

1. Prieškontakčio etape poreikis dar gali būti neįsisąmonintas arba neaiškus. Jei grįžtume prie pavyzdžio apie troškulį, žmogus gali dar net nesuvokti, kad jaučia troškulį, gali tiesiog suprasti, kad jaučia diskomfortą, jaučiasi “blogai”. Kažkuriuo metu žmogus įsisąmonina, kad tas diskomfortas yra troškulys, kurį jis gali atpažinti iš sausumo burnoje, pojūčių pilve ar kelių tipiškų pojūčių derinio. Tai reiškia, kad žmogus jau sąmoningai gali ieškoti būdų kaip suvoktą poreikį patenkinti.
2. Kontaktavimo etape žmogus skiria energiją apgalvojimui, kokiu būdu atsigers ir eina įgyvendinti savo plano. Šiuo metu energija kyla – ji yra reikalinga, kad žmogus galėtų imtis veiksmų. Nuo poreikio stiprumo priklauso kaip tai pavadinsime: noru, poreikiu, būtinybe, troškimu, aistra.
3. Pilno kontakto etape žmogus jau kelia stiklinę vandens prie lūpų ir geria. Tuo momentu jis tarsi “susiliečia” su vandeniu ir vanduo tampa organizmo dalimi.
4. Pokontakčio etape vanduo skrandyje asimiliuojasi, pasklinda po visas organizmo ląsteles ir prarasta pusiausvyra atsistato. Žmogaus nebedomina vanduo, net jei pilnas ąsotis stovi prieš jį ant stalo. Poreikis išnyksta.

Kontakto ciklas gali trukti minutes, valandas, dienas, metus ar net visą gyvenimą. Atskiri jo etapai taip pat gali būti skirtingos trukmės.

Pavyzdys išties labai “organiškas”, bet pradžioje rašiau, kad žmogus – ne vien kūnas, mes turime įvairių sričių poreikių. Juos tenkiname lygiai taip pat. Pavyzdžiui, galime pajusti, kad pasiilgome savo draugo ir panorėti susitikti. Arba galime patirti stresą ir pajusti nuraminimo poreikį. Kad šiuos poreikius patenkintume, mes ieškosime susitikimo su kitu žmogumi. Ir ne su bet kuriuo žmogumi, o su tuo konkrečiu žmogumi, kurį norime matyti arba iš kurio tikimės nuraminimo. Tik tada, kai gausime pakankamai dėmesio ar palaikymo, poreikis natūraliai išsisklaidys.

Poreikio tenkinimo cikle yra užkoduota instinktyvi tendencija jį užbaigti. Tačiau pasaulis nėra tobulas ir dėl įvairiausių trikdžių kontakto ciklas bet kuriame etape gali nutrūkti. Neužbaigtas ciklas yra linkęs kartotis tol, kol poreikis patenkinamas ir ciklas užsibaigia. Toks nebaigtas ciklas dar vadinamas “nebaigtu geštaltu” arba “fiksuotu geštaltu” ir pats gali tapti trikdžiu geram kontaktui su savimi, kitais žmonėmis ir aplinka. Gera žinia yra ta, kad galima atpažinti, kurioje vietoje kontakto ciklas nutrūko ir jį užbaigti – tai yra, patenkinti poreikį.

Giedrė Putelytė / Geštalto blogas