Meditacija: Ciklono centras

0 (0)

Šiva pasakė: „Apimti didžiausių troškimų likite nesutrikdomi.”

Kai jus apima troškimas, jūs sunerimstate. Žinoma, tai natūralu. Troškimas jus pagauna, po to protas pradeda svyruoti ir jo paviršiumi nubėga daug bangelių. Troškimai traukia jus kažkur į ateitį, praeitis stumia jus kažkur į ateitį. Jūs sutrikdyti, jūs jaučiatės nepatogiai. Todėl troškimas yra „ne-patogumas”.

Kaip likti nesutrikdomam? Troškimas reiškia sutrikimą, tai kaipgi būti nesutrikdomam – ypač didžiausių aistrų ir troškimų momentais?

Reikia kiek paeksperimentuoti, kad tai suprastumėm; tik po to taps aišku, ką tai reiškia. Pavyzdžiui, jūs supykote, pyktis jus užvaldė, esate laikinai pamišę, apsėsti: esate kaip nesavi.

Tuomet staiga prisiminkite – būti nesutrikdomam – tai lyg nusirenginėtumėte. Viduje nusirenkite pyktį, it kokį drabužį, tapkite nuogi nuo pykčio. Pyktis išliks, bet dabar jau jumyse yra taškas, kuriame esate nesutrikdyti.

Jūs žinosite, kad pyktis yra kažkur šalia pakraštyje. Jis lyg karštis, jis juntamas, jis ten. Pakraštys banguoja; pakraštys sutrikdytas, bet jūs galite žiūrėti į jį. Jei taip galite žiūrėti į jį, išliksite nesutrikę. Tapkite to liudininku [neutraliu stebėtoju] ir jūs galėsite išlikti nesutrikdyti.

Šis nesutrikdomas taškas yra pradinis jūsų protas [original mind]. Pradinis protas negali būti sutrikdytas; jis niekad nesutrinka. Bet jūs tiesiog niekada neatkreipėte į jį dėmesio. Kai pyktis atsiranda, jūs tapatinatės su juo. Jūs užmirštate, kad pyktis yra kas kita nei jūs. Jūs susiliejate su juo ir pradedate veikti per jį.

Veikti galima dviem kryptimis:

• Mano protas susikaupia ties įžeidėju. Aš keliauju į jus, tuomet jūs tampate mano sąmonės centru, mano pykčio objektu.
• Kitas kelias – galima keliauti į save. Nėra pereinama į asmenį kuris sukėlė pyktį, o pereinama į asmenį kuris pyktį jaučia, t.y. pereinama į subjektą, ne į objektą.

Paprastai mes linkę susitelkti į objektą. Jei mes susitelkiame į objektą, tai mūsų proto paviršiaus dulkės sujaukiamos ir mes tada jaučiame: „Aš sunerimęs(-usi)”. Jei pajudame į savo būties centrą, tuomet galime ramiai stebėti, it liudininkai, sujauktąją paviršinę proto dalį, bet sykiu jausti, kad „Aš nesu sutrikdytas(-a)”.

Taip galite eksperimentuoti su bet kokiais troškimais, su bet kokiais trikdymais

Į mūsų protą ateina seksualinis troškimas, jis apima visą kūną: jūs galite mintyse judėti seksualaus objekto link, savo troškimų objekto link, kuris gali būti visai čia pat arba įsivaizduojamas ir tuomet darysitės sutrikdyti vis labiau ir labiau. Kuo toliau nueisite nuo savo centro, tuo labiau būsite sutrikę. Išties sutrikimas ir atstumas visada yra proporcingi. Kuo didesnis atstumas nuo centro, tuo didesnis sutrikimas, kuo arčiau  centro, tuo esate mažiau sutrikę.

Ciklonas, pačiame savo centre – pykčio, sekso ar bet kokio troškimo yra statiškas. Pačiame centre jokio ciklono nėra, ciklonas negali egzistuoti be tylaus centro. Taip ir pyktis negali egzistuoti jumyse be to, kas yra anapus pykčio. Atminkite: niekas negali egzistuoti be savo priešybės. Priešybė būtina. Jei jumyse nebūtų centro kuris yra nepajudinamas, joks judėjimas nebūtų įmanomas. Jei jumyse nebūtų to kas nesutrikdyta, nebūtų įmanomas joks sutrikdymas. Stebėkite tai ir analizuokite. Reiškinius apibrėžiame palyginimais, o tam visuomet reikalingi du taškai.

Išraiška ar slopinimas v.s. psichodrama

Šis metodas tai nėra slopinimas. Pasitelkti šį metodą, tai nereiškia, kad esant pykčiui jį reikia slopinti ir likti nesutrikdomiems – ne! Jei slopinsite, susikursite tik daugiau trikdymų. Jei yra pyktis ir dar pastanga jį slopinti – tai jau dvigubas trikdymas.

Tai nėra ir pykčio išreiškimas. Išreikšti pyktį ar slopinti pyktį yra kas kita nei jį liudyti, sąmoningai stebėti. Liudijimas nėra nė vienas iš jų. Jūs leidžiate pykčiui pasireikšti, tačiau tarsi į vakuumą.

Atsistokite prieš veidrodį, išreikškite pyktį ir jį liudykite. Jūs esate vieni, taigi jūs galite medituoti į jį. Darykite ką tik norite, bet tarsi į tuštumą [vienumoje ar savo vaizduotėje]. Jei norite ką nors mušti, muškite tuščią dangų. Jeinorite būti piktas – būkite, jei norite rėkti – rėkite. Darykite tai būdami vieni ir prisiminkite save kaip tašką, kuris žiūri į visa tai, į šią dramą. 

Tuomet tai tampa psichodrama, jūs galite juoktis iš to, gali atsitikti gilus katarsis. Po to jūs pajusite atsipalaidavimą – ir ne tik todėl, kad kažką paleidote, bet ir todėl, jog per tai šį tą įgijote, tapote brandesni, paaugote.

Tinkamas momentas taikyti

Šis metodas gali būti labai naudingas, juo galima daug laimėti, bet sunkumas tame, jog kai esame sutrikę, sunku visa tai atsiminti. Mes pamirštame, kad galime taip medituoti. Todėl nėra būtina laukti tinkamo momento, kol mumyse sukils pyktis. Tiesiog saugiai įsitaisę galime pagalvoti apie kokį nors ankstesnį potyrį, kaip buvome save praradę. Atsiminti jį ir atgaminti. Atgaminę pabandykime potyrį dar syk išgyventi. Ne tik prisiminti, bet ir išgyventi. Pavyzdžiui, galima prisiminti, kaip mus kažkas įžeidė ir pajusti vėl,kaip mes tada reagavome.

Kažko iš praeities pervaidinimas daug ką pakeis. Kiekvienas savo prote turi randus, neužgydytas žaizdas. jei juos pervaidinsime, nusimesime naštą. Protas atsigaus ir dulkės bus nuvalytos.

Laisvės filosofija

Kartą patyrę šaltą savo centrą karštoje situacijoje, jį gerai atminsite. Po to bet kad galėsite vėl jį prireikus susigrąžinti. Jei naudositės šiuo metodu, jis gali visiškai pakeisti jūsų gyvenimą. Kartą sužinojus kaip išlikti nesutrikdomam, pasaulis neatrodys nelaime. Niekas nebesukels sumaišties, negalės jūsų sužaloti, nebeliks kančios. To išmokę galite išlikti ramūs ir žaisti pykčio, troškimų ir trikdymų žaidimus.

Šis metodas sukuria jumyse dviejų kraštutinumų pojūtį, atsiranda dvi poliarinės priešingybės. Kai įsisąmoninate šį poliariškumą, pirmą kartą tampate savo paties šeimininkais.

Paprastai kiti yra jūsų šeimininkai, o jūs tik vergai. Tai jog galite būti stumdomi žino jūsų sutuoktinis, vaikai, tėvai, draugai, darbdaviai ar klientai. Jūs esate vergas, jus valdo kiti. Paprasčiausiu gestu jie gali padaryti jus nelaimingais ar maža šypsena sukelti laimę. Jūs esate kito malonėje, kitas gali viską daryti su jumis. Jei yra tokia situacija, tuomet visi mūsų veiksmai yra ne veiksmai, o tiesiog reakcijos.

Savo centro pažinimas arba įsižeminimas šiame centre padaro mus šeimininkais. Tik savo paties šeimininkas gali pranokti kančią.

Pagal:
Ošo (2001). Meditacija – pirmoji ir galutinė laisvė. Vilnius: Odžas. 125-129 p.