Kas mane pagirs? Kai komplimentas tampa „Šventa ir balta“ valiuta0 (0)
Iliustracija: pixabay.com
Mes „mieliau“ priimame kritiką nei komplimentą. Kodėl taip yra? – stebisi mokslininkai, nes mes sakome kiekvienai progai ir kiekvienam asmeniui tinkantį komplimentą, – juokiasi sociolingvistikos profesorė Janet Holmes. Normalu, kad netikime tuo, kad šis komplimentas yra skirtas mums, jei jis gali būti skirtas ir kiekvienam kitam. Mes netikime komplimentais. Komplimentą suprantame, kaip „formulę“. Jei nori, kad iš tavęs nupirktų prekę, tuomet pagirk. Jei nori, kad sutuoktinis padarytų paslaugą, tuomet pagirk. Ar pamenate animacinį filmuką „Veidrodis“ (1967)? Filmukas apie mergaitę, kuri ieško to, kuris ją pagirs. Tam, kuris ją pagirs gražiausiai žada padovanoti skanų saldainį. Turbūt kiekvienas prisimena dainelę „Kas mane geriausiai pagirs, tas ir gaus saldų saldainį“. Kaip giria tie, kurie nori saldainio? Jiems visiškai nesiseka to padaryti. Bandymas pagirti mergaitę, kuo toliau, tuo labiau virsta juokinga istorija apie juokingus pagyrimus: „…mažyle…“; „tu pati storiausia“; „tavo pačios didžiausios pasaulyje akys“; „tavo pačios didžiausios ausys“; „tavo pati didžiausia pasaulyje nosis“…
Kuo visa istorija baigiasi apie komplimentą? Ji baigiasi išmintinga pamoka apie komplimentų sakymą. Pagirti galime žmogų tada, kada iš tikrųjų į jį žiūrime, kada negalvojame apie gražius žodžius ir tikėtiną „uždarbį“: „O tu iš tikrųjų graži. Taip, taip. Dabar tu iš tikrųjų kažkodėl graži“, – sako kiškutis mergaitei.
Norint pasakyti komplimentą nepakanka gražių žodžių ir troškimo pasipelnyti iš jų. Sakydami komplimentą ieškome ne gražiausio žodžio, o savybės, kurią vertėtų gražiu žodžiu paminėti.
Komplimentas neturėtų tapti patikima tarpusavio santykių valiuta. Mes pamiršome tikrąją komplimento paskirtį. Tai pagyrimas, kurio tikslas – pamaloninti kitą, pastebėti kitą, padrąsinti, sustiprinti. Tuo tarpu mums jis tapo, tarsi „santuokine pareiga“, kurią vienas kitam privalome atlikti. Kaip jaučiatės, kai jums sako komplimentą? Jūs paraustate, bandote paneigti, pasišalinate, sukate kalbą kitur, manote, kad tas, kuris sako kažko nori arba kažką bus padaręs ne taip… Taip jaučiasi ir tas, kuriam sakote komplimentą.
Kada paskutinį kartą girdėjote jums sakomą komplimentą? Kada tikėjote juo? Kada paskutinį kartą pats tokį pasakėte ne dėl to, kad jums kažko reikėjo, o dėl to, kad nuoširdžiai buvote apstulbinti kažko tokio, ką pamatėte kitame. Keliais būdais mokate pasakyti komplimentą? Sociolingvistai pateikia 8 skirtingas komplimentų kategorijas. Pagalvokite apie tuos, kuriems dabar norėtumėte pasakyti komplimentą, kuriuo jie tikėtų, kuris jiems suteiktų energijos ir gyvybės. John Millward sako: „Pasakykite jį taip, kaip mokate jūs – spontaniškai“. Tiesa – spontaniška dama. Kiekviena uždelsta sekunde matuojamas „melo dydis ir gylis“. Gal dėl to „tiltai griūva“, kuomet jais važiuoja melagiai?!
John Millward pataria:
1. Pasakyk komplimentą asmeniškai tik tam žmogui, kuriam ketini pasakyti;
2. Galvok ne apie žodžius, kuriuos turi pasakyti, o apie žmogų, kuriam ketini pasakyti komplimentą;
3. Pasakyk tinkamą komplimentą. Sakyk ne visiems, o vienam.
4. Nesakyk komplimento atsilygindamas už tau pasakytą komplimentą.
5. Būk kūrybingas. Nekalbėk formulėmis ir kitų žmonių mintimis. Prisimink, nenuoširdumas pribaigia, kad ir puikiausią komplimentą. Komplimentas visada išduoda, kiek laiko buvo sugaišta ieškant žodžio.
6. Komplimentas turi būti ypatingas. Žmogus, kuriam jį sakai turi suprasti, kad tai tikrai apie jį.
Šaltinis: galvocius.lt