Sėkmingas senėjimas: atrankos, optimizavimo ir kompensacijos modelis

0 (0)

Iliustracija: pixabay.com

Pastebėta, jog maždaug 50 proc. pokyčių, kuriuos laikome senėjimo padariniais, iš tikrųjų sukelia hipokinezė, kitaip sakant, raumenų ir kaulų nykimas ir funkcijų silpimas dėl jų nenaudojimo, apleidimo (Drinkwater, 1988). Prieš senatvę reikia kovoti kaip prieš ligą, moko mus Ciceronas. Toliau pateikiama viena iš galimų strategijų, kaip šiai ligai priešintis ir gyventi pilnavertį gyvenimą garbiame amžiuje.

Išskiriama keletas kriterijų sėkmingo senėjimo įvertinimui:

• Gyvenimo trukmė
• Fizinė sveikata
• Protinė sveikata
• Kognityviniai gebėjimai
• Socialinė kompetencija ir produktyvumas
• Savikontrolė (personal control)
• Pasitenkinimas gyvenimu

Teorinis modelis

1. Senėjimas gali būti normalus, optimalus ir patologiškas, šios senėjimo kategorijos tarpusavyje reikšmingai skiriasi.
Normalus senėjimas apibrėžiamas, kaip senėjimas be biologinių ar psichologinių sutrikimų, ligų. Optimalus senėjimas, tai ideali senėjimo versija, pozityvi asmens raida, draugiška, palaikanti aplinka. Patologiškas senėjimas, tai senėjimas apsunkintas ligomis, pvz. Alzheimerio.

2. Žmonės sensta skirtingai. Yra 70-mečių kurie atrodo ir mąsto kaip 50-mečiai ir atvirkščiai. Tai gali lemti genai, asmenybinės charakteristikos, ligos.

3. Senuose žmonės yra užslėptas potencialas. Įvairūs tyrimai atskleidžia, kad dauguma pagyvenusių žmonių turi nemenką užslėptą potencialą kurį galima aktyvuoti mokantis naujų dalykų, atliekant, naujas užduotis, mankštinantis.

4. Senėjimo netektys ir galimybių ribos. Vienaip ar kitaip, bet senstant galimybių rezervas po truputį menksta, kas mažina asmens lankstumo ir adaptatyvumo potencialą. Kita vertus, neretai vyresnio amžiaus žmonės gali atlikti vis dar taip pat efektyviai įvairias užduotis, kaip ir jaunimas. Galimybių ribos matuojamos nustatant žemutinę atlikimo, gebėjimų ir potencialo ribą.

5. Praktinės žinios ir technologijos gali sušvelninti kognityvinių funkcijų susilpnėjimą. Pvz., tampant mnemotechnikų ekspertu.

6. Senstant, pasiekimų ir praradimų balansas tampa mažiau teigiamas. „… galutinis žmogaus raidos tikslas – teigiama pasiekimų ir praradimų pusiausvyra bet kuriame amžiaus tarpsnyje.“ (Barbara Hansen Lemme. Suaugusiojo raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 2003, 33p.) Tikimasi, kad senatvėje praradimus kompensuos išmintis ir pagarba.

7. Savastis senėjant. Tyrimai rodo,kad senų žmonių savęs suvokimas nelabai keičiasi, savivaizdis gali išlikti vis toks pat pozityvus, ypač lyginant save, savo pasiekimus ir efektyvumą su bendraamžiais.

Sėkmingo senėjimo strategijos

Pagrindiniai principai. Sveikas gyvenimo būdas, stiprinti likusių vidinių resursų įsisavinimą per treniruotes, mokymąsi, motyvaciją, aplinkos optimizavimas. Pasitelkti technologijų kompensacinę galią sušvelninant gebėjimų apatines ribas, didinti teigiamą praradimų/pasiekimų balansą, talkinti seniems žmonėms siekiant savų tikslų.

Atrankos, optimizavimo ir kompensavimo principai

Pavyzdžiui, garsus pianistas Rubinstein’as pastebėjęs, kad sensta: pirma, sumažino savo repertuarą ir ėmė groti mažesnius kūrinius (atranka); antra, ėmė skirti daugiau laiko repeticijoms (optimizavimas); sulėtino atlikimo greitį, prieš greitas kūrinio vietas, ko pasekoje, atsiradęs kontrastas, sukelia greito grojimo įspūdį (kompensacija).

Parengė Edvardas Šidlauskas | psichika.eu

Šaltiniai:
Markas Tulijus Ciceronas. Pokalbiai apie senatvę ir bičiulystę. Vilnius: Vyturys. 1998, 33 – 34p.
Drinkwater, B. L. (1988). Exercise and aging:The female masters athlete.
Paul B. Baltes ir Margaret M. Baltes. Sėkmingas senėjimas: atrankos, optimizavimo ir kompensacijos modelis.