Emocijų poveikis sveikatai

0 (0)

Psichoneuroimunilogija tyrinėja, kaip žmoguje sąveikauja keturios biologinės informacijos apdorojimo sistemos: protas, endoktininė sistema, nervų ir imuninė sistemos. Tyrimai paskatino atsisakyti pasenusio požiūrio į sveikatą, kai didelė reikšmė buvo teikiama mikrobams. Aiškėja, kad daug didesnė reikšmė tenka pačiam žmogui.

Naujas požiūris, pagrindiniais ligų sukelėjais laiko biopsichosocialinius veiksnius. O jei tiksliau, tai būtent emociniai potyriai atlieka lemiamą poveikį mūsų biologiniai veiklai ir gali sukelti įvairias ligas (Blair, J. 1987)

Paprastai manoma, kad tarkim gripas, žmogų užpuola tarsi iš netyčių, atsitiktinai, nes jam nepasisekė: bendravo su užsikrėtusiu žmogumi iš štai rezultatas. Ištikrųjų įrodyta, kad slogą, gripą, nosies užgulimą bei gerklės peršėjimą sukeliantys virusai nuolatos būva mūsų aplinkoje ir net mūsų organizme, tačiau nekenkia.

Žinoma, kad kūne gyvena daugybė susargdinti galinčių virusų, tačiau paprastai šie potencialiai pavojingi mikroorganizmai sugyvena taikiai. Keista, bet jų sukeliamos ligos – veikiau išimtis nei taisyklė (Blair, J. 2004).

Psichoneuroimuniloginiai tyrimai įrodo, kad virusai ir bakterijos ligas sukelia tik atsiradus psichologiniams veiksniams. Patariama atsisakyti „psichosomatinių ligų“ termino, nes dauguma ligų susijusios su emociniais išgyvenimais (Blair, J. 2004).

Tyrimais įrodyta, kad paprastai suserga tie tiriamieji, kurie patirdavo stresą keliančių įvykių, pavyzdžiui, tokių kaip egzaminai.

Svarbiausias mokslininkų atradimas yratame, kad nepaprastai didelę reikšmę svaikatai turi žmonių emociniai ryšiai. Pavyzdžiui, įsimylėję žmonės gripu serga rečiau, kraujo ląstelės geriau kovoja su infekcijomis (Spiegel, 1986).

Mokslininkai atskleidė, kad žmonės, kurių gyvenime netrūksta intymumo, turi daugiau antikūnių ir rečiau serga sunkiomis ligomis (McClellandas ir kit. 1982).

Maža to, net rūkantys, persivalgantys ir kitų sveikatai kenksmingų įpročių turintys serga rečiau, jei turi gerų emocinių ryšių (Minkler, 1989).

Daugeliu tyrimų buvo nustatyti ryšiai tarp tokių susirgimų kaip vėžys ir širdies ligos (Blair, J. 2004).

Vienos analizės metu paaiškėjo, kad žmonės kurie jaučiasi mylimi, turi žemesnį kraujo spaudimą ir jų imuninė sistema geriau priešinasi auglius sukeliančioms ląstelėms (Oakley, R.).

Ryšys tarp mirtingumo ir vienatvės, sveikatos ir emocijų yra įrodytas faktas.

Analizuojant įvairius statistinius duomenis buvo pastebėti tam tikri dėsningumai. Netekėjusių moterų mirtingumas gali būti net 50% didesnis nei ištekėjusių. Jauni 20-6-30 metų išsiskyrę vyrai ir našliai dešimt kart viršijo tokio pat amžiaus vyrų mirtingumo statistiką.

Atlikus daugybę epidemiologinių tyrimų, kuriuose dalyvavo tūkstančiai žmonių, buvo prieita išvados, kad išsiskyrusių žmonių ir vyrų ir moterų sveikata yra prastesnė nei kitų.

Parengta pagal:
Yves Dalpe. Neištikimybė nėra banali. Baltos lankos. Vilnius: 2009, 41-43 psl.

Literatūra:
Blair, J. Who Gets Sic. Los Angeles: Jeremy P. Tarcher, 1987.
Blair, J. Op. Cit.; Oakley, R. How the Mind Hurts and Heals The Body. In American Psychologist. 2004, vol. 59, Nr. 1.
Spiegel, 1986. In. Blair, J. Op. Cit.
McClellandas ir kit. 1982. In Blair, J. Op. Cit.
Minkler, 1983. In. Blair, J. Op. Cit.
Iliustracija: pixabay.com