Mes planuojame susituokti, bet esu draskomas iš vidaus įvairiausių jausmų0 (0)
Iliustracija: pexels.com
Esu 29 metų vaikinas, draskomas iš vidaus įvairiausių jausmų. Mes su savo mergina planuojame susituokti, tačiau, kažkas man nutiko, jog pradėjau geist bendraut su savo buvusia mergina, kurią mečiau du kartus… Su pamestąja dirbau kartu ir kaip tik dėl jos išėjau iš darbo, nors ir dėl jos atmesdavau pasiūlymus į geriau apmokamus darbus (buvau jau net dvi sutartis pasirašęs), vis atsisakydavau galimybės uždirbti daugiau ir geresnės aplinkos vien dėl jos… Nors tuo metu su ja ir nedraugavau.
Bet nutiko taip, kad su ja padraugavau, bet draugaujant vis norėdavau mesti, nes ji neformalioje aplinkoje elgdavosi kitaip… Toks jausmas būdavo, jog aš su ja neištversiu ir užpavydėsiu (nes ji sulaukdavo daug dėmesio iš aplinkinių vaikinų), nesuteiksiu jai to, ko ji nori gyvenime… Arba jei man pradės sunkiau sektis… Ji mane pames… Nes jos galvoje sukosi tik pinigai… Arba, jei suprastės mano fizinė forma, taip pat atrodė, kad bus ne kažką… Atrodė, joje mačiau netikrumą dėl savęs… O mano nuojauta taip pat klykte klykė, kad bėk kiek kojos neša!!!
Su dabartine mergina esam susižadėję ir planuojam vestuves, santykiai puikūs. Bet galvoj ir širdy siaučia ilgesys – „aš noriu tik pabendraut su buvusiąja”.
Buvusiajai visada norėjau ir sakiau, kad aš su ja noriu būt draugas, nes man patinka su ja bendraut. Ir aš nesuprantu, kodėl vis jai noriu pasiaiškint? Kad įsimylėjau jos paprastumą, tokią asmenybę, kokia ji buvo prieš įsidarbinant darbe, be drastiškų išvaizdos pokyčių, su natūralios spalvos plaukais, be didelio kiekio makiažo, tą paprastą merginą, kuriai patikdavo žaist kompiuterinius žaidimus, o ne tą pamišusią merginą dėl pinigų, sporto ir dėmesio iš bet ko… Kurios svajonės ne tik materialios buvo…
Ir kažkodėl aš desperatiškai vis su ja bandau susisiekt, nors aš dabar esu su pačia gražiausia ir nuostabiausia mergina pasaulyje… Ar čia nuo pilnaties priklauso? Ar man tikrai kažkas negerai su galva?
Pagarbiai,
Keistuolis
Komentuoja psichologė Aistė Jonušaitė
Labas,
rašai, kad esi susižadėjęs su mergina, kurią laikai gražiausia ir nuostabiausia pasaulyje, tačiau dėl kažkokių priežasčių vis nori bendrauti su buvusia mergina. Įsivaizduoju, kad jautiesi tarsi plėšomas iš vidaus.
Natūralu, kad jausmai svyruoja. Net jeigu santykiai su dabartine partnere geri, natūralu ilgėtis ankstesnių santykių, arba trokšti naujų. Manau, kad svarbiausia yra atrasti, kas slypi už to troškimo. Dažniausiai už to galima atrasti gilesnius nepatenkintus poreikius.
Manau, kad buvusios merginos ilgesys gali rodyti, kad Tau kažko trūksta. Rašei, kad ilgiesi jos tokios, kokia ji buvo anksčiau – paprastos, natūralios, žaidžiančios kompiuterinius žaidimus. Galbūt tai reiškia, kad norėtum šias savybes matyti ir dabartinėje merginoje. O gal apskritai Tavo paties gyvenime trūksta paprastumo. Galbūt susigaudyti jausmuose padėtų, jeigu apsvarstytum tokius klausimus:
- Ko tikiesi pabendravęs su buvusiąja?
- Ką tau suteikia (arba anksčiau suteikdavo) bendravimas su ja?
- Ko trūksta santykiuose su dabartine mergina?
- Ko Tau apskritai trūksta gyvenime, savyje?
Tuo pačiu rašai, kad buvusioji pasikeitė – tapo pamišusi dėl pinigų, sporto ir dėmesio. Ji sužadindavo tavyje nepasitikėjimą savimi, nesaugumo jausmą ir pavydą. Ir vis tik nori su ja bendrauti, jos ilgiesi – nors manai, kad dabar ji būtent tokia. Galbūt nuskambės keistai, bet gali būti, kad šiuo metu Tau trūksta kažko, ką turėjai bendraudamas ar draugaudamas su ja būtent tokia. Galbūt atrastum atsakymą, jeigu pasvarstytum, kas Tau patiko tuose santykiuose, ką turėjai tada, ko neturi dabar.
Praverstų paanalizuoti ir dabartinius santykius. Kas Tave šiuose santykiuose tenkina? Kokių dalykų trūksta? Ko norėtųsi daugiau/mažiau? Kokie jausmai apima galvojant apie tai, kad ketini įsipareigoti šiai merginai visam gyvenimui?
Pridursiu, kad tikrai nemanau, kad Tau „negerai su galva“. Įvairios dvejonės, svyravimai, ilgesys yra natūrali santykių dalis. Tuo labiau, kai ne už kalnų laukia ilgalaikiai įsipareigojimai.
Linkiu Tau atrasti atsakymus savyje.
Psichologė Aistė Jonušaitė | psicho-logija.blogspot.lt
Iliustracija:
Metamos tik šiukšlės :)
Labai panašią patirtį turiu .. Tikrai verta savęs paklausti – ko dabar trūksta? Kas būtų jeigu pabendrautum su buvusiąja? Manau žmogus kartais nori būti skaudinamas, tik negaliu įsivaizduoti dėl kokių priežasčių..