Meditacija mindfulness kontekste0 (0)
Iliustracija: Mitchell Griest / Unsplash
Meditacija – tai savireguliacinė praktika, treniruojanti dėmesingumą ir įsisąmoninimą siekiant valingai kotroliuoti protinius procesus ir tokiu būdu lavinti tokius specifinius gebėjimus kaip ramybė, mąstymo aiškumas, koncentracija bei gerinti bendrą psichologinės ir fizinės žmogaus gerovės jausmą (Walsh ir Shapiro, 2006). Užsiimdami meditacija praktikuojame gebėjimus perkelti, išlaikyti dėmesį į pasirinktą objektą, didėja valingumas, reguliariai praktikuojantis pasiekiamas subjektyvus patyrimas, kuris gali būti apibūdinamas ir kaip ramybė, ir kaip budrumas.
Meditacijos metu nesiekiama kažkokios ypatingos būklės. Meditacijos metu tiesiog mokomasi priimti viską, kas vyksta šią akimirką, nesiekiant to pakeisti, tiesiog atvirai stengiantis priimti viską, ką atneša akimirkos patirtis.
Meditacijos tikslas – tikrojo savęs pažinimas, gebėjimas matyti save tokį, koks esi, be iliuzijų ir atsisakant vertinti save, kritikuoti, leidimas būti sau tokiu, koks esi. Tai sąmoningumo lavinimas pasitelkiant dėmesio koncentraciją. Dėmesingumo lavinimas išmoko priimti savo sensorinę patirtį: klausytis, girdėti, iš tiesų matyti tai, kas yra šią akimirką, užuosti, liesti, įsiklausyti į tai, ką jaučiame, girdėti savo vidinį monologą/dialogą ir gebėti neįsitraukti į jį. Kartu tarsi ir dalyvaujame tame, kas yra, tačiau ir gebame pasirinkti – valingai įsitraukti į tai, kas vyksta, ar neįsitraukti. Tuo pačiu metu ir dalyvaujame tame, kas vyksta, ir stebime tai. Išmokstame matyti gyvenimą kaip nuolatinę tėkmę ir kaitą.
Ilgainiui praktikuojant išmokstama kitaip matyti realybę, ne taip kaip norėtųsi, o taip kaip yra, išmokstama priimti realybę su viskuo, ką ji atneša. Gyvenimo eigoje esame išmokę ieškoti malonumo, vengti skausmo, o meditacinių praktikų metu išmokstame priimti tiesioginę patirtį, išmokstame nurimti, išmokstame išbūti su savo impulsais veikti. Daugelis išgyvena kančią dėl nuolatinio troškimo siekti komforto. Meditacijos metu išmokstama išbūti realybėje, o visa kita ateina savaime. Kai nustojame vaikytis ramybės, ji pati ateina.
Meditacija dažnai painiojama su atsipalaidavimo technikomis. Meditacija nėra atsipalaidavimo technika, nesiekiame atsipalaiduoti, priešingai – esame budrūs, dėl to atsipalaidavimo būsena gali būti pasiekiama arba ne. Meditacija nėra transas, nėra hipnozė – čia nesiekiama atsijungti nuo sąmonės. Priešingai, daugiau praktikuojant išmokstame daugiau save pažinti, pastebėti pokyčius. Praktikų metu nesiekiama pasiduoti kitų įtakai, mes kontroliuojame patys save. Meditacija niekaip nėra susijusi su mistika, tai labai aiški, struktūruota technika. Tai nėra bėgimas nuo realybės, tai bėgimas į realybę.
Meditacija nėra būdas pamiršti apie save ar bėgti nuo problemų, atvirkščiai – tai galimybė priminti apie save, įsisąmoninti tai, kas yra čia ir dabar. Tam, kad pastebėtume ilgalaikius pokyčius, reikalinga nuolatinė praktika, valia, disciplina, kantrybė. Subtilius ir subjektyvius pokyčius galima pastebėti ir gana greitai, tačiau ilgalaikė praktika atveria ir ugdo daugiau galimybių į tolesnį ir gilesnį savęs pažinimą, kantrybės ugdymą, savasties suvokimą. Meditacija išmoko atverti išminties klodus, kurie slypi mumyse, tačiau tam, kad tai atrastume, reikalinga praktika. Meditacija nėra mada, meditacija yra dar viena galimybė pažinti save.
Parengė Lina Bagdonavičienė | pauze.lt
Psichologė-psichoterapeutė, mindfulness mokytoja