Pasakėčia apie gerą ir blogą miestą

Iliustracija: Jean Wimmerlin / unsplash.com

Šalia įėjimo į miestą, nedidelėje oazėje, sėdėjo senis ir stebėjo praeinančius keliauninkus. Kartą prie jo prisiartino jaunuolis ir paklausė:

– Niekada dar nesu buvęs šiame mieste, sakyk, kokie čia žmonės?
– O kokie žmonės buvo tame mieste kurį tu palikai?
– Ten gyveno pikti ir savanaudžiai žmonės. Būtent todėl ir iškeliavau ieškotis naujos vietos.
– Čia tu sutiksi lygiai tokius pat, – atsakė jam senis.

Praėjo kažkiek laiko ir prie senio priėjo kitas keliauninkas su tokiu pat klausimu:
– Tik ką atvykau. Seni, sakyk, kokie žmonės gyvena šiame mieste?

Senis atsakė tuo pačiu:
– Sakyk, o kokie žmonės gyveno mieste kurį palikai?
– O, tai buvo geri žmonės, svetingi ir taurūs! Ten liko daug mano gerų draugų, tiesą sakant labai sunku buvo su jais išsiskirti.
– Tokius pat rasi ir čia, – atsakė senis.

Netoliese kupranugarius girdęs pirklys girdėjo abu pokalbius. Kai tik antras keliauninkas nuėjo sau, šis su priekaištu kreipėsi į senį:
– Kodėl tu davei du visiškai skirtingus atsakymus į tą patį klausimą?
– Sūnau, kiekvienas savo pasaulį nešiojasi širdyje. Tas, kas nerado nieko gero tuose kraštuose iš kurių atklydo – nieko gero nesuras ir čia, o tas, kas jau turėjo gerų draugų kitame mieste – ras tikrų draugų ir čia. Matai, nuo to, ką mes žmonėse atrandame, priklauso ir tai, kuo jie mums tampa.

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.