Šalia įėjimo į miestą, nedidelėje oazėje, sėdėjo senis ir stebėjo praeinančius keliauninkus. Kartą prie jo prisiartino jaunuolis ir paklausė:

– Niekada dar nesu buvęs šiame mieste, sakyk, kokie čia žmonės?
– O kokie žmonės buvo tame mieste kurį tu palikai?
– Ten gyveno pikti ir savanaudžiai žmonės. Būtent todėl ir iškeliavau ieškotis naujos vietos.
– Čia tu sutiksi lygiai tokius pat, – atsakė jam senis.

Praėjo kažkiek laiko ir prie senio priėjo kitas keliauninkas su tokiu pat klausimu:
– Tik ką atvykau. Seni, sakyk, kokie žmonės gyvena šiame mieste?

Senis atsakė tuo pačiu:
– Sakyk, o kokie žmonės gyveno mieste kurį palikai?
– O, tai buvo geri žmonės, svetingi ir taurūs! Ten liko daug mano gerų draugų, tiesą sakant labai sunku buvo su jais išsiskirti.
– Tokius pat rasi ir čia, – atsakė senis.

Netoliese kupranugarius girdęs pirklys girdėjo abu pokalbius. Kai tik antras keliauninkas nuėjo sau, šis su priekaištu kreipėsi į senį:
– Kodėl tu davei du visiškai skirtingus atsakymus į tą patį klausimą?
– Sūnau, kiekvienas savo pasaulį nešiojasi širdyje. Tas, kas nerado nieko gero tuose kraštuose iš kurių atklydo – nieko gero nesuras ir čia, o tas, kas jau turėjo gerų draugų kitame mieste – ras tikrų draugų ir čia. Matai, nuo to, ką mes žmonėse atrandame, priklauso ir tai, kuo jie mums tampa.

Iliustracija: Jean Wimmerlin / unsplash.com

Dalintis:
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė

DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!