Dvasios daina

0

dvasia

Rytų Afrikoje gyvena gentis, kurioje vaiko gimimo data skaičiuojama ne nuo jo fizinio gimimo ir netgi ne nuo jo pradėjimo dienos, kaip kitose kaimiškose kultūrose. Šioje gentyje gimimo data yra laikoma ta akimirka, kai mamai dingteli mintis turėti vaiką. Atpažinusi savo nusiteikimą pradėti vaiką su konkrečiu tėvu, motina pasitraukia į vienumą ir atsisėda po medžiu. Ji sėdi ir klausosi, kol širdyje išgirsta vaiko, kurį viliasi pradėti, dainą. Įsidėmėjusi šią dainą, ji grįžta į kaimą ir išmoko tos dainos būsimą vaiko tėvą, kad galėtų ją dainuoti mylėdamiesi ir kviesdami vaiką ateiti pas juos. Pastojusi motina šią dainą dainuoja įsčiose bręstančiam kūdikiui. Tuomet šios dainos ji išmoko vyresnes kaimo moteris ir pribuvėjas, kad gimdymo metu ir stebuklingą gimimo akimirką kūdikis būtų sveikinamas savąja daina. Po gimimo visi kaimelio gyventojai jau moka naujojo bendruomenės nario dainą ir dainuoja ją augančiam vaikui, kai šis pargriūva ar kitaip užsigauna. Daina dainuojama triumfo akimirkomis, taip pat ritualų bei iniciacijų metu. Vaikui užaugus, daina tampa jo vestuvių ceremonijos dalimi, o gyvenimui baigiantis prie mirtiespatale gulinčiojo susirinkę mylimi žmonės sudainuoja jam šią dainą paskutinį kartą.

Ištrauka iš Dennis Linn. Kodėl ieškome gyvenimo tikslo. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai. 2012, 5-6 p.

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here