Kaip pasirenkame partnerį ir kas yra sveiki bei nesveiki santykiai?0 (0)
„Mano santykiuose viskas ritasi tik blogyn. Žinau, kad tai aš kalta(-as). Viską išbandžiau, bet niekas nepadeda. Net nebežinau, ar jį(ją) myliu. Gal ir išvis nežinau, kas yra meilė. Jaučiuosi labai sutrikusi(-ęs).”
Atpažįstate save? Kai suaugęs žmogus kreipiasi į specialistą dėl pakrikusių asmeninių santykių, kaskart pasigirsta daug maž panaši istorija. Net ir sveikoje aplinkoje išaugę žmonės žino, kad norėdami sukurti gerus santykius privalo pasistengti, o ką jau kalbėti apie disfunkncinėse ar tiesiog nuo priklausomybių kenčiančiose šeimose užaugusius vaikus.
Kad kiek geriau suvoktume dabartinių santykių sunkumų prigimtį, kartais visai verta atsisukti į praeitį ir atsiminti vaikystę, tėvų dažnai mums teigtas mintis. Patinka tai ar ne, norime tuo patikėti ar ne, šios įteigtos mintys gali pasąmonėje vis dar mus veikti įvairiose gyvenimo srityse. Kad pakeistume savo gyvenimą – teks pakeisti šias mintis arba disfunkcines nuostatas, jei tiksliau.
Pirmiausia svarbu suprasti, kas gi įvyko. Iš mus negatyviai veikiančių minčių , kurios jau tapo savasties dalimi, išsilaisvinsime suvokę, kaip dabartiniai mūsų būdo bruožai susiformavo. Panagrinėkime kelias iš dažniau pasitaikančių tėvų vaikams įteigtų minčių bei kaip jos gali veikti žmogų šiandien.
„Myliu tave. Eik šalin.” Galbūt kartais jūsų tėvas (pvz., alkoholikas) būdavo šiltas ir mylintis, o kartais – atžarus ir priešiškas. Nors svaigalais nepiktnaudžiaujanti motina jus tikino, jog esate mylimi, ji dažnai būdavo taip pasinėrusi į nerimą ir tokia irzli, kad retai jausdavotės mylimi. Jums reiškiami jausmai buvo nenuoseklūs.
Jei taip meilę suvokėte vaikystėje, veikiausiai ir dabar šie jausmai niekur nedingo. Ar kada susimąstėte, kodėl jus traukia žmonės, kurie vieną dieną būna šilti ir kupini meilės, o kitą jus atstumia? Ir kodėl žmogus, kuris pažada paskambinti, bet neištęsi, jums atrodo patrauklesnis už tą, kurio žodžiu galima pasikliauti?
Kova siekiant laimėti nuolat besimainančio ir protarpiais jus atstumiančio žmogaus meilę gali būti jūsų vaikystėje vykusios kovos aidas. Kai koks nors nepatikimas žmogus numeta jums trupinį, jaučiatės baisiai dėkingi, o jei žmogus visą laiką jums atviras, greit imate nuobodžiauti.
Net jei protu puikiai tai suvokiate, turėkite galvoje, kad gali prireikti nemažai laiko, kol iki galo įsisąmoninsite šią tiesą, tai ypač tikėtina, kai mus veikia labai ankstyvos vaikystės patirtys.
„Tu nieko nesugebi. Man tavęs reikia.” Tai dar viena dviprasmybė, kad ir kaip vaikystėje stengdavotės, reikliam tėvui alkoholikui niekaip neįtikdavote. Niekas jo netenkindavo. Šventai tikėjote, kad tai jūs kalti. Ak, jei tik būtumėt pateisinę lūkesčius, tada jūsų šeimoje viskas būtų klostęsi kur kas geriau.
Bet sykiu ir žinojote – jiems vistiek jūsų reikia, be jūsų jie neišsivers. Tai irgi buvo aišku kaip ant delno. Kadangi jie be jūsų būtų prapuolę- liedavote prakaitą, kad nors kažkaip „pataisytumėte” padėtį.
Ar ir dabar, jau suaugusius, jus traukia žmonės, kurie be jūsų negali, bet yra nepaprastai reiklūs? Tokie, kurie jus nuvilia, nors gerai žinote, kad be jūsų jie neišsivers? Siekiate jų palankumo, nes giliai viduje tikite, kad santykiai klostytųsi kur kas sklandžiau, jei tik jūs nebūtumėte tokie netikę. Ar atpažįstate save? Tai dar vienas iš anksto surežisuotas scenarijus.
„Taip, tavo mama (tėvas) tikrai padarė/pasakė tuos baisius dalykus, bet privalai suprasti, kad tuo metu ji/-jis buvo girtas(-a) (sirgo ar pan.).”
Tokia dviprasmybė nepaprastai pavojinga artimiems santykiams. Pasąmonė jums kužda, kad netoleruotiną elgesį galima kažkaip pateisinti, tad išeina, kad privalote už jį atleisti.
Priklausomybės ar kitų negandų sutrikdytoje šeimoje sergantis asmuo dažnai nelaikomas atsakingu už savo elgesį. Dažnai vaikai girdi vieną iš tėvų sakant: „O ko daugiau tikėtis iš girto (ar panašiai)?”O šeimai pasukus sveikimo keliu: „Privalai suprasti, kad tavo tėtis dabar serga.” Taip vaikas išmoksta, kad tėtis prisidengdamas liga ar tiesiog alkoholizmu gali daryti ką tinkamas.
Ir dabar, kai jau yra suaugęs, toks vaikas meilės santykiuose tampa be saiko supratingas, tiesiog supratingiausias žmogus pasaulyje. Kad ir kas nutiktų, aišku kad kaltas tik jis/ji, nes vaikystėje išmoko būti supratingais ir užsikrauti visą atsakomybę tik sau.
Kita vertus, atsikratyti atsakomybės, kaltės gali reikšti ir atsisakyti galios ką nors pakeisti. O nieko nebe suvaldyti, žinoma, būtų juk tikra katastrofa. Taigi toks partneris beatodariškam žmogui tampa puikus kilimėlis nusivalyti kojas. Tokiu būdu, neretai atsiduriama santykiuose, kuriuose vienas atiduoda viską, o kitas vien tik ima.
„Visada būsiu šalia tavęs. Prisiekiu – kitą kartą tikrai.” Išties šie žodžiai reiškia – nė nesvajok! Taigi, kad išvengtumėte nusivylimų, išmokote nepuoselėti jokių norų. Dažnai jaučiatės išsekę ir nepatenkinti. Skundžiatės, kad santykiuose viskuo rūpinatės tik jūs, – bet jums nepaprastai sunku paprašyti, kad kitas ką nors padarytų dėl jūsų. Trokštate, kad partneris nuspėtų jūsų mintis.
Baimė ko nors paprašyti ir negauti trikdo tiek pat, kiek baimė ko nors paprašyti ir gauti! Pirmu atveju tik dar sykį įsitikinate, kad esate neverti gauti, ko trokštate, o antras – toks jums neįprastas, kad nė nežinotumėte, kaip reaguoti. Sutrinkate net išgirdę paprasčiausią komplimentą.
Taigi, galiausiai tiesiog išsižadate atsakomybės už savo laimę. Nusprendžiate, kad jūsų partneris turi nuspėti, ko jūs norite, ir neprašomas pildyti jūsų norus. Pavyzdžiui: „Jei privalau pasakyti jam, kad per gimtadienį noriunueiti į teatrą, tai tik rodo, kad jam nė kiek nerūpi mane pamaloninti.” Vos tik mylimasis neperskaito ūsų miglotai išsakytų užuominų, esate pasirengę tučtuojau paskelbti, kad jis jūsų nemyli.
Laimingi būtumėte tik su žmogumi, gebančiu skaityti kitų mintis, svajonių princu, kuris stebuklingai žinotų, kuo jus pamaloninti.
„Viskas gerai, nesijaudink. Bet kaip aš išsikapstysiu?” Suprasdavote abi dviprasmės minties puses. Jums sakydavo: „Nesirūpink, viskas bus gerai.” Bet iš to, kaip tėvai tai sakydavo, žinodavote, kad ne viskas yra gerai.Taigi užaugote, sakytum, antgamtinių galių turinčiu žmogumi. Viską galite ir viskuo pasirūpinsite, Jūs valdote padėtį. Aplinkiniams nereikia dėl nieko sukti galvos. Viską išspręsite jūs. Galbūt dažnai sakote: „Nesirūpink, važiuosime mano automobiliu – turiu užtektinai pinigų – tuoj sulakstysiu į kavinę parvešti vakarienės – aš dėl visko susitarsiu – nesijaudink – man tai tikrai nesunku!”
Kas yra sveiki santykiai?
Apibendrintai galima pasakyti kad sveikų poros santykių pagrindas yra gebėjimas spręsti kasdienes problemas, iškylančius konfliktus. Ir pagrindinė priežastis, kodėl skiriasi poros, tai tokio gebėjimo stoka stoka.
Visi santykių konfliktai, problemos sprendžiami, visų pirma, kalbantis. Taigi – bendravimo įgūdžiai yra labai svarbus. Deja, vaikai išaugę disfunkcinėse šeimose tokių įgūdžių dažniausiai neturi arba turi jų nepakankamai.
Jūsų artimi santykiai yra neabejotinai sveiki, jei esate sukūrę tokią aplinką, kurioje:
1. Aš galiu būti savimi
2. Tu gali būti savimi
3. Mes galime būti savimi
4. Aš galiu tobulėti
5. Tu gali tobulėti
6. Mes galime tobulėti drauge
Artimi santykiai – tai tokie meile grįsti santykiai su kitu žmogumi, kuriuose jūs vienas kitą palaikote, suprantate bei gerbiate vienas kito mąstyseną, jausmus ir kūną.
Pagal dr. Janet Geringer Woititz “Artumo siekis” (2018), 25-37 psl.
Iliustracija: JOSHUA COLEMAN / Unsplash