Dažniausiai poros pykstasi ir konfliktuoja tarpusavyje dėl to, kaip vienas su kitu bendrauja, dėl pinigų, sekso, vaikų, namų priežiūros, laiko, skiriamo šeimai, gebėjimų atlikti.

Žemiau pateikiamoje lentelėje matome, dėl ko ir kiek smarkiai žmona pykstasi su vyru.

Pateikiamo atvejo konfliktų rezultatas – 1:6. Tai reiškia, kad vieną konflikto temą iniciuoja žmona, o 6- vyras. Tačiau gali būti ir visiškai priešingai – kai žmona inicijuoja konfliktus 5-iose iš 6 konflikto sričių.

Kaip poros konfliktų sprendimas gali sunaikinti šeimą?

Poros konfliktas, tai priešingus veiksmus siūlančių sutuoktinių kova siekiant įrodyti savo veiksmų teisingumą.

Ar po konflikto abu suartėjame ar atitolstame? Žinoma, kad atitolstame. Aukščiau pateiktame pavyzdyje žmona atitolsta labiau, nei vyras. Paradoksalu, nes dėl tokio žmonos atstūmimo vyras yra ir kaltas, ir pats kenčia, nes negali patenkinti savo seksualinio poreikio su žmona, kuri į konfliktuojantį vyrą nenori net pažiūrėti, ką jau kalbėti apie apsikabinimus ir seksą.

Kai pažeidžiami abiejų poreikiai: žmonos emocinio saugumo ir vyro seksualinio pasitenkinimo, pagarba tarp sutuoktinių sparčiai nyksta. Jos vietoje auga Panieka, kuri ir stumia vieną nuo kito.

Kadangi konfliktai yra chroniški, t.y. pastoviai kartojasi kasdien, kas savaitę, tai sutuoktinių atšalimas ir atitolimas vyksta kasdien, kas savaitę. Tą patvirtina ir statistikai, apskaičiavę, kad 40 proc. porų išsiskiria per vidutiniškai per 13 metų.

Gali būti, kad poros ir neišsiskiria bet kenčia nuo priekaištų, pažeminimo, patyčių, kaltinimų. Kenčia nes juos stipriai riša namai (neturi kur išeiti), vaikai (kaip augs be tėvo/mamos), pinigai (viena(-s) neišgyvensiu).

Kaip poros konfliktų sprendimas įprastais būdais išskiria poras?

Žemiau pateikiu 5 labiausiai paplitusius konfliktų sprendimo būdus ir kaip jie išskiria poras.

1. Konflikto vengimas (nespręsti). Tokia konflikto baigtis tik dar labiau padidina įtampą ir abiem tampa galvos skausmu, nuo kurio nėra vaistų. Įtampa auga, auga, kol galiausiai nuo menkiausios priežasties gali „išlėkti abipusiais žaibais“. Na, o „žaibai“ nudegina „širdis“. Po tokių „širdies nudegimų“ abiejų šilti jausmai vienas kitam smarkiai atvėsta, sutuoktiniai užsidaro ir atitolsta.

2. “Virvės tempimas į skirtingas puses” (procesas). Tokia konflikto baigtis, o tiksliau – nebaigtis taip pat kelia įtampą santykiuose, auga pyktis, noras įrodyti savo teisumą. Dėl tokio elgesio abu patiria pergyvenimus, nemalonius jausmus. Baigtis tokia pat, kaip ir pirmuoju atveju.

3. Primesti kitai pusei savo valią (laimėti kito sąskaita). Tokia konflikto baigtis yra labai apgaulinga. Privertę kitą pusę paklusti savo norui, pažeminame kitą pusę, priverčiame ją pasijausti menkaverte, neišmanančia. Taip pasijautęs žmogus bus linkęs užsidaryti, vengs kontakto, bendravimo. Galiausiai laimėjusi pusė taip pat pasijus vieniša, ignoruojama, atstumta.

4. Nusileisti kitai pusei (pralaimėti). Tokia konflikto baigtis liūdnai baigiasi nusileidusiai pusei. Ji jaučiasi neįvertinama, ignoruojama, menkavertė ir nereikalinga, vengs bendravimo. Galiausiai jausmai atšals ir sutuoktiniai atitols.

5. Kompromisas (abi pusės dalinai pralaimi). Tokia konflikto baigtis yra jausmas, kad tu pralaimėjai, nes dalinis sprendimas netenkina nei vienos pusės. Tai ir sukelia pralaimėjimo jausmą. Kai abu jaučiasi pralaimėję, jaučia nusivylimą, nuoskaudą, nepasitenkinimą. Nepasitenkinimas augina įtampą, kuri ir „išlekia žaibu“ per sekantį konfliktą. Dėl to abiejų šilti jausmai smarkiai atvėsta, jie užsidaro ir atitolsta.

Sutuoktinių užsidarymas, atitolimas, vienas kito atstūmimas ilgainiui baigiasi ypatingai prastais santykiai ir, dažniausiai skyrybomis.

Kaip matome, visi 5 labiausiai paplitę konfliktų sprendimo būdai galiausiai veda į skyrybas.

Tai kaip tada spręsti konfliktus?

Kame slypi konflikto esmė?
Sutuoktiniai yra gimę skirtingose vietose, skirtingose šeimose, mokėsi skirtingose mokyklose, augo pas skirtingus tėvus, turi skirtingą išsilavinimą bei gyvenimišką patirtį, tad tai, kad sutuoktiniai yra skirtingi, normalu.

O kas yra nenormalu? Nenormalu yra tai, kad konflikto metu viena pusė bando primesti antrai pusei savo situacijos sprendimą. Čia ir slypi visa konflikto esmė.

Kodėl manome, kad mes esame teisiausi?

Kiekviename iš mūsų gyvena noras būti teisiam. Noras būti teisiam yra tiesiogiai susijęs su mūsų savigarba. Mums atrodo, kad jei būsime neteisūs, mūsų savigarba sumažės. Tada konflikto metu siekiame įrodyti savo teisumą. Dėl to „esame nusiteikę ištraukti“ bet kokius argumentus, kurie padėtų mums įrodyti savo teisybės viršenybę prieš kitą. Na, o kai argumentų nebelieka, į darbą paleidžiame priekaištus, kaltinimus, patyčias, „įkandimus“ į jautrią vietą. Kuo tai baigiasi? Tai baigiasi užsidarymu, atitolimu. Pagarba sunaikinama. Jos vietoje auga Panieka. O kas iš mūsų nori gyventi niekinamas?

Kaip poros konfliktų sprendimas abipusio laimėjimo būdu gali būti įvaldytas

Visų pirma, turime pripažinti, kad esame skirtingi ir kiekvienas tą pačia situaciją mato skirtingai. Antra, turime išmokti geriau suprasti tiek savo, tiek antros pusės poreikius. Poreikius, kuriuos norime patenkinti konkrečiais veiksmais. Vienas siūlo vienus veiksmus, kitas – kitus. Veiksmų lygyje galime rasti tik kompromisą (kai abi pusės pralaimi), bet negalime rasti abi puses tenkinančio sprendimo.

Pvz. vyras nori mylėtis kasdien, o žmona – kartą per mėnesį. Koks bus kompromisas? Kompromisas bus mylėtis 15 kartų per mėnesį. Ar bus laiminga žmona? Aišku, kad ne! Ar bus laimingas vyras? Aišku, kad ne!

Kaip matome, bet koks sprendimas veiksmų lygyje abiems atneša pralaimėjimą!

Visuose konfliktų sprendimuose gali padėti Apribojimų teorijos Mąstymo įrankis – Išsisklaidantis Konflikto Debesėlis (IKD). Jo pagalba, žingsnis po žingsnio galima identifikuoti ir išanalizuoti kiekvienos pusės Poreikius ir surasti abiejų poreikius tenkinantį Sprendimą (Win-Win).

Kaip poros konfliktų sprendimas gali sutvirtinti santykius?

Abipusis laimėjimas (Win-Win). Tik ši konflikto baigtis tenkina abi konfliktuojančias puses. Abi pusės aiškiai žino, ko iš tiesų nori ir gali patenkinti savo poreikius, nežiūrint į tai, kad tie poreikiai bus patenkinti kitais veiksmais.
Konflikto sprendimas sudarant IKD leidžia mums:

  • Suvokti konfliktų esmę ir išsiaiškinti jų priežastis.
  • Identifikuoti problemas, kurios kyla iš konfliktų .
  • Surasti klaidingas prielaidas, dėl kurių kyla konfliktai ir jas pakeisti teisingomis.
  • Surasti abiems pusėms naudingus sprendimus (Win-Win) .
  • Išspręsti konfliktą taikiu būdu neįžeidžiant nei vienos pusės.
  • Išsaugoti ir sustiprinti darnius santykius.
  • Sustiprinti pagarbą ir pasitikėjimą vienas kitu.
  • Sukurti saugią atmosferą namuose ir taip sustiprinti šeimą.

Išvada: Vienintelis konfliktų sprendimo būdas, suartinantis sutuoktinius yra Abipusio laimėjimo „Win-Win“ būdas!

Kaip judu sprendžiate savo konfliktus?

Kiek kartų per dieną ar savaitę judu konfliktuojate? Kuo baigiasi judviejų konfliktai? Kuo baigsis judviejų santykiai, jei neišmoksite spręsti konfliktų abipusio laimėjimo būdu (Win-Win)?
O kaip gyventumėte, jei tarp judviejų nebūtų konfliktų?

Užprašykite nemokamą testą Dėl ko ir kiek stipriai konfliktuojame ir nusistatykite konfliktus, kurie gadina judviejų santykius.

Sužinokite bei išmokite Kaip spręsti konfliktus abipusio laimėjimo būdu (Win-Win) išspręskite juos visus abipusio laimėjimo būdu ir taip sutvirtinkite savo šeimą.

Mykolas Truncė | tobulinu.ltskyrybupsichologas.lt
Porų psichologas, konsultantas, lektorius
Šeimų išsaugojimo specialistas
+ 370 679 43978, porupsichologas@gmail.com
Tapkite FB: Stipri šeima draugu ir pirma(-s) gaukite naujienas porų santykių tema.

loading...