Kodėl skiriamės, jei tuokiamės iš meilės ir kaip išsaugoti šeimą?

Statistikai prognozuoja, kad šiais metais išsiskirs 40 proc. (apie 9 tūkst. porų), kurios susituokė ar pradėjo gyventi kartu apie 2005 metus. Kas nulemia tokį aukštą skyrybų dažnį, jei mes tuokiamės iš meilės? Kaip išsaugoti šeimą?
9 min. skaitinys.

Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės, norėdami gyventi kartu ir įsitikinti, ar jie vienas kitam tinka, prieš priimdami sprendimą tuoktis, pradeda bendrą gyvenimą kartu. Skaičiuojama, kad kas trečia pora gyvena neįregistravusi santuokos. Pvz. 2016 metais santuokos neįregistravusiems gimė 8383 vaikai, o tai sudaro 27,4% nuo visų tais metais gimusių vaikų. Kadangi dalis susidėjusių nėra linkę turėti vaikų iki vestuvių, tai drąsiai galime teigti, jog susidėję gyvena daugiau, nei 30 proc. porų.

Gyventi kartu pradedama baigus studijas – apie 23-25 metų amžiaus. Gyvenimas kartu iki vestuvių gali tęstis nuo 0,5 iki 10 ir daugiau metų. Šią tendenciją patvirtina vis vėlesnis vidutinis pirmą kartą besituokiančių amžius. 2016 metais vyrams jis pasiekė 30 metų (2015 m. –29,7 m.), pirmą kartą ištekėjusių moterų –27,7 metų (2015 m. –27,4 m.).

Pora gali gyventi kartu ilgą laiką ir iš viso nesusituokti. Gali net išsiskirti. Viskas priklauso nuo to, ar abu yra patenkinti vienas kitu. Jei kuris nors nėra patenkintas, tai nesipirš arba nesutiks tekėti. Kad išvengtų įsipareigojimų, apdairesni gali nesutikti net turėti bendrų vaikų. Kitas galimas variantas – gimsta „netyčiukas“, kuris paskatina santuoką. Santuokos „iš reikalo“ jau nuo pat pradžių yra aptemdytos nedideliu nusivylimu. Šis nusivylimas perauga į nepasitenkinimą, pasireiškianti priekaištais.

Gyvenimas susidėjus gali tęsti ilgą laiką. Vyrui tai pakankamai patogu, tačiau moteriai – ne. Vyrui sutvarkyti namai, paruoštas maistas bei pastovi sekso partnerė yra labai patrauklu. Tačiau tai nėra patrauklu moteriai. Jos biologinis laikrodis tiksi ir su kiekvienais metais tikimybė susilaukti sveikų vaikų mažėja. Mano manymu, moteris neturėtų gyventi susidėjusi ilgiau, nei metus. Per tą laiką ji turėtų įsitikinti, ar jos išrinktasis yra tinkamas į vyrus ir bendrų vaikų tėvus, ar ne. Jei tinkamas, inicijuoti vedybas. Jei netinkamas, tada yra du keliai: išsiskyrimas arba gebėjimų gyventi darnoje ugdymas.

Pirmasis kelias – išsiskyrimas, veda į niekur. Reikalas tas, kad nėra nei idealių moterų, nei idealių vyrų. Kaip lazda turi du galus taip ir žmonės turi savo pliusų ir savo minusų. Bandymai surasti lazdą su vienu galu yra beprasmiški, nes tokios „lazdos“ nėra.

Antrasis kelias – gebėjimų gyventi darnoje ugdymas yra tas tikrasis kelias, kuriuo turėtų eiti tiek gyvenantys susidėję, tiek vedę. Kaip suprasite toliau skaitydami straipsnį, būtent dėl tokių gebėjimų trūkumo ir vyksta skyrybos. Antrąjį kelią derėtų rinktis dar ir todėl, kad poros sąjunga buvo sukurta iš meilės ir reikėtų ją išsaugoti.

Kas pasikeičia pradėjus gyventi kartu?

Pradiniame santykių etape įsimylėjėliai susitikinėjo. Į kiekvieną pasimatymą ateidavo gerai nusiteikę, pasiilgę, su dideliu noru būti kartu. Būti šalia. Susilieti. Dėl to abu stengėsi dėl antros pusės, rodė dėmesį, nuolaidžiavo, toleravo…

Kaip pora pradeda gyventi kartu, kiekvieną iš jų pradeda veikti prielaida „Jis/jo po vestuvių (ar pradėjus gyventi kartu) priklauso man“. Pranyksta didelis noras atrodyti ir elgtis patraukliai. Tada abu mato vienas kitą beveik 24 val. per parą ir mato: nesusišukavusius, apsimiegojusius ir nesusitvarkiusius… Tarpusavio bendravimas ir elgesys taip pat keičiasi. Abu tampa mažiau pakantūs vienas kitam. Ir šis, tikrasis, o ne pradinis (pagražintas) antros pusės „vaizdas“ pradeda kelti nerimą – jis/ji yra kitoks(-ia), nei aš tikėjausi. Kyla klausimas – kaip aš po vestuvių su šiuo žmogumi jausiuosi: gerai ar blogai?

Jei jausiuosi blogai, būsiu nelaiminga(-s), nesaugi(-us), tai kodėl turėčiau įsipareigoti? Įsijungia vedybų „stabdis“.

Kaip veikia vedybų „stabdis“?

Sugyventiniai papuola į dilemos spąstus. Iš vienos pusės jie nori būti kartu, o iš kitos pusės – abejoja ar kartu būdami, jie bus saugūs ir laimingi, nes nesijaučia saugūs santykiuose. Neišspręsta dilema sukelia papildomą įtampą prie jau esančio nesaugumo jausmo. Didėjant įtampai poros santykiai pradeda blogėti. Einant metams, vienas ar abu galutinai nusivilia antra puse, pradeda jausti nepasitenkinimą, kuris pasireiškia priekaištais, pažeminimais, kaltinimais, „įkandimais“… Dėl to abu atšąla, jie vis dažniau ir stipriau atsiriboja vienas nuo kito, užsidaro… Pradingsta noras skubėti namo…

Jei toks noras neskubėti namo atsiranda pas abu, tai skyrybos ne už kalnų. Jei norą skubėti namo praranda vienas iš susidėjusių, o kitas jaučiasi gerai, tai pora dar laikosi kartu, tačiau jų vedybų klausimas jau yra įšaldytas. Vienas nori gyventi kartu, o kitas jau yra praradęs šį norą. Pirmasis užsimina apie vestuves, vaikus, o antrasis ieško priežasčių išvengti vestuvių, turėti vaikų. Kuo didesnis pirmojo atkaklumas, tuo greičiau blogėja tarpusavio santykiai.

5 Kodėl poros santykiai pradeda blogėti?

Atlikime giluminę tokių santykių blogėjimo analizę panaudodami 5 Kodėl metodiką. Jos dėka, užduodami klausimą Kodėl į kiekvieną atsakymą, galime pasinerti vis giliau ir giliau, kol surandame pradinę priežastį.

1 Kodėl poros santykiai pradeda blogėti?
Todėl, kad vienas ar abu nebesijaučia saugūs būdami kartu.

2 Kodėl vienas ar abu nebesijaučia saugūs būdami kartu?
Todėl, kad vienas ar abu jaučiasi nusivylę, negerbiami, nepriimami tokie, kokie jie yra.

3 Kodėl vienas ar abu jaučiasi nusivylę, negerbiami, nepriimami tokie, kokie jie yra?
Todėl, kad bendraudami vienas su kitu įžeidžia, pažemina ir atstumia.

4 Kodėl sutuoktiniai bendraudami vienas su kitu įžeidžia, pažemina ir atstumia?
Todėl, kad bendraudami vienas su kitu vadovaujasi „Paklusimo modeliu“ (kai vienas yra Šeimos galva, o kitas turi jam paklusti).

5 Kodėl sutuoktiniai bendraudami vienas su kitu vadovaujasi „Paklusimo modeliu“?
Todėl, kad bendravimo pagal „Paklusimo modelio“ išmoko iš savo tėvų.

Kas yra „Paklusimo modelis“ šeimoje?

Paklusimo modelis buvo sukurtas ir pradėtas taikyti maždaug 6 tūkst. metų atgal. Šiuo modeliu buvo ir yra grindžiami Vyro ir Žmonos santykiai pagal Ajurvedą, Judaizmą, Krikščionybę, Islamą…
Paklusimo modelis buvo tinkamas, kai svarbesnė buvo fizinė jėga. Kadangi Vyras fiziškai buvo stipresnis, tad Žmona jam turėjo paklusti. Paklusimo modelis yra įtvirtintas ir Krikščioniškoje Biblijoje – Šv. Paulius laiške Efeziečiams: “Jūs moterys būkite klusnios savo vyrams lyg kad Viešpačiui, nes vyras yra žmonos galva … Vyrai turi mylėti žmonas tartum savuosius kūnus. Kas myli savo žmoną, myli save patį…” (Ef 5, 22 – 32).

Kodėl šis modelis nebeveikia civilizuotuose kraštuose?

Šis modelis nebeveikia civilizuotuose kraštuose, kuriose moteris yra lygi vyrui, nes:

  • Nėra toks svarbus Fizinis pranašumas. Dabar yra svarbesnis Intelektinis pranašumas. Šioje srityje vyrai pralaimėjo 2012 metais. Tais metais Intelekto koeficiento varžybose moterys pralenkė vyrus.
  • Žmonos – Motinos nebeaugina tiek daug vaikų. Jei mūsų seneliai ir proseneliai augino po 8-12 vaikų, tai vidutinė šiuolaikinė šeima Lietuvoje augina tik 1,2 vaiko.
  • Žmonos gali eiti į darbą ir užsidirbti sau pragyvenimui. Kai kurios moterys uždirba daugiau, nei vyrai. Lietuva tarp ES šalių pasižymi aukštesniu moterų išsilavinimu. Vaikinai po vidurinės ar gimnazijos renkasi darbininkiškas profesijas, o merginos siekia aukštojo mokslo diplomų. 2016 m. dirbančių vyrų buvo mažiau nei moterų – 729,4 tūkst. vyrų ir 748,1 tūkst. moterų.
  • Yra didelė gyvenamo ploto paklausa. Bet kuri dirbanti moteris išsiskyrusi gali išsinuomoti kambarį, butą ar namą (priklausomai nuo jos pajamų) ir pradėti nepriklausomą nuo vyro gyvenimą. 2016 m. statistika atskleidė, kad net 68,0% skyrybų įvyko tarp mieste gyvenančių ir tik 32,0% tarp kaimo vietovėse gyvenančių šeimų.

Šiandien porų gyvenime atsiranda galimybės žmonai, jei ji nenori gyventi su vyru, atsiskirti nuo jo ir išgyventi savarankiškai. Galėdama gyventi atskirai ir būti nepriklausoma, kodėl žmona turėtų paklusti vyrui?

Kadangi žmona (ar draugė) gali išgyventi be vyro ir būti nepriklausoma ir kadangi ji turi savo nuomonę apie šeimoje sprendžiamus klausimus, ji šią nuomonę ir išsako, ir gina. Bendrauja ir elgiasi ji su Vyru taip, kaip išmoko iš savo tėvų – pagal Paklusimo modelį. Vyras, gi bendrauja ir elgiasi su Žmona taip, kaip išmoko savo tėvų šeimoje – pagal Paklusimo modelį.

Kiekvienas nori įrodyti savo „teisybę“. Koks tokio bendravimo rezultatas? – Konfliktas, pasibaigiantis priekaištais, pažeminimais, patyčiomis, „įkandimais”. Tai atšaldo šiltus jausmus antrai pusei, atstumia vieną nuo kito… Dėl to labiau kenčia moterys nei vyrai. Moterys, pasijutusios pažemintos, atstumtos, nereikalingos, suvokia, kad nebeturi Vyro, už kurio, kaip „už mūro“. Nenorėdamos gyventi tokio gyvenimo, jos inicijuoja skyrybas- apie 66 proc. atvejų.

Kodėl necivilizuotuose kraštuose yra mažai skyrybų?

Necivilizuotuose kraštuose (tose šalyse, kuriose moteris nėra lygi vyrui), skyrybų yra žymiai mažiau (žiūr. 1 pav.). Tačiau ar tai reiškia, kad žmonos tuose kraštuose yra laimingos ir todėl nesiskiria?

Necivilizuotuose kraštuose sutuoktiniai yra superšami pagal tėvų išskaičiavimą. Taip ir Lietuvoje buvo prieš šimtą ir daugiau metų. Tėvai parenka savo vaikui antrą pusę ir susitaria su jo/jos tėvais dėl vedybų. Jei jaunoji nėra patenkinta jaunikiu, jai sakoma – „Pagyvensi – pamilsi“.

Kokiu pagrindu bendrauja vienas su kitu supiršti vyras ir žmona? Jie bendrauja vienas su kitu pagal mums jau žinomą Paklusimo modelį.

Tikiuosi, sutiksite, kad žmonos nėra laimingos dėl to, kad jos vyras yra šeimos galva ir nusprendžia, kai gyventi, o ji turi jam paklusti. Žmonos kenčia santykiuose su vyru gyvendamos pagal Paklusimo modelį. Kenčia, nes neturi jokių galimybių išsiskirti ir pradėti gyventi savarankiškai. Neturi galimybių, nes šeimos yra gausios. Žmona – mama yra užimta vaikų auginimu bei namų priežiūra. Ji praktiškai neturi jokių galimybių (laiko ir kompetencijų) eiti į darbą, gauti atlyginimą ir turėdama pinigų pradėti savarankišką gyvenimą. Neturėdamos galimybių atsiskirti nuo vyro, žmonos turi taikytis prie tokio gyvenimo, koks yra. Ar žmonos gyventų su valdančiu jas vyru, jei galėtų rinktis gyventi ar ne? Deja, jos neturi galimybės rinktis, todėl joms lieka vienas kelias – kentėti ir nesiskirti.

Apibendrinimas ir išvados

Civilizuotuose kraštuose šiuolaikinėje poroje sutuoktiniai yra lygūs ir neturi vienas kitam paklusti. Tačiau, bendraudami vienas su kitu pagal „Paklusimo modelį“ siekia įtvirtinti savo viršenybę prieš kitą. Kai Vyras bendrauja su Žmona pagal Paklusimo modelį, blogai jaučiasi Žmona. Kai Žmona bendrauja su Vyru pagal Paklusimo modelį, blogai jaučiasi Vyras.

Kadangi nei vienas, nei kitas nenori paklusti kito valiai, todėl prieštarauja, ginčijasi, konfliktuoja tarpusavyje. Na, o konflikto metu pažemina vienas kitą ir taip atstumia nuo savęs. Vidutiniškai per 13 metų dešimtys tūkstančių sutuoktinių atstumia vienas kitą taip ir tiek toli, kad nebenori žiūrėti vienas į kitą, ką jau kalbėti apie apsikabinimus, mylėjimąsi, laiko leidimą kartu, vienas kito palaikymą, pagalbą.

Viso šio proceso metu Meilė ir Pagarba sunyksta. Jos vietoje užauga Neapykanta ir Panieka. Poros santykiuose atsiranda smurtas (fizinis, psichologinis, emocinis, seksualinis). Neapykanta ir Panieka stipriai ardo saugumo jausmą. Todėl, kai vienas ar abu nebesijaučia saugūs būdami kartu, jie inicijuoja skyrybas.

Išvados:

1. Santuokos (ar partnerystės) iš meilės – garantuoja gerus santykius pradžioje, tačiau negarantuoja laimingų santykių iki paskutinio atodūsio.
2. Bendravimas pagal Paklusimo modelį, kurio mes išmokome iš tėvų, netinka šiuolaikiniams – ilgalaikiams ir lygiaverčiams santykiams poroje.
3. Ilgalaikiams santykiams būtinos sąlygos: tuoktis iš Meilės ir mokėti bendrauti tarpusavyje taip, kad abu jaustųsi saugūs santykyje vienas su kitu.

Apie tai, ką turime išmokti, jei norime išsaugoti šeimą ir gyventi darnoje ilgą laiką, antroje straipsnio dalyje.

Kokioje santuokos irimo stadijoje yra Jūsų santuoką galite pasitikrinti atsisiuntę ir užpildę Emocinio sutuoktinių ryšio klausimyną kurį galite gauti ČIA.

Mykolas Truncė | skyrybupsichologas.lt | tobulinu.lt
Porų psichologas, konsultantas, lektorius
Šeimų išsaugojimo specialistas
+ 370 679 43978, porupsichologas@gmail.com
Tapkite FB: Stipri šeima draugu ir pirma(-s) gaukite naujienas porų santykių tema.

1 Response

  1. Tomas parašė:

    Straipsnio autorius visiskai nesupranta kaip veikia krikscioniskas seimos galvos principas todel ir sugretinimai ir isvados itin klaidingos.Toks principas yra pagristas meile ir moteris gali jaustis moterimi o vyras vyru nes nors jie ir lygus jie itin skirtingi ir turi savo prigimtines roles.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *