Kritinis mąstymas: DEDUKCIJA

5 (2)

Įrodymas – minties procesas, pagrindžiamas kurio nors teiginio teisingumą kitais teiginiais, kurių teisingumas jau įrodytas.

Įrodymams, t. y. loginių argumentų konstravimui galime pasitelkti dedukcijos, indukcijos ar tarkim analogijos metodą.

Dedukcija – išvados gaunamos, kai teiginiai eina nuo didesnės bendrybės į mažesnę bendrybę.

Norint pasiekti, kad dedukcijos metodu gauta išvada būtų teisinga. svarbu:

A. Teisingos prielaidos

Ar prielaidos teisingos, galime patvirtinti tik remdamiesi savo patirtimi ir turima informacija. Logika čia padėti negali, nes ji tiria ne mąstymo turinį, o jo formą, t.y. ar prielaidos teisingai, logiškai sujungtos, ir ar iš jų teisingai išvesta išvada.

B. Prielaidos susietos logikos taisyklių
Išvada konstruojama pasiremiant bendra prielaida ir konkrečiu faktu siejant jas laikantis loginio sujungimo taisyklių.

Taisyklės:

1. Iš dviejų teigiamų prielaidų negalima padaryti neigiamos išvados.
Visi geri žmonės – tai žmonės, kurie pateks į dangų.
Jonas – geras žmogus.
—————————
Jonas – pateks į Dangų.

2. Iš dviejų neigiamų prielaidų negalima padaryti jokios išvados.
Nė vienas geras žmogus nepateks į pragarą.
Jonas – negeras žmogus.
—————————
Norisi daryti išvadą „Jonas pateks į pragarą”, tačiau prielaidose apie tai, kur pateks blogi žmonės, nekalbama.

3. Jei viena prielaida neigiama:

....3.1 Jei neigiamas konkretus faktas, galima padaryti neigiamą išvadą

………Visi geri žmonės – tai žmonės, kurie pateks į dangų.
……...Jonas – negeras žmogus.
—————————
Jonas nepateks į Dangų.

….3.2 Jei neigiama bendroji prielaida, išvada taip pat neigiama
……...Nė vienas geras žmogus nepateks į pragarą.
……...Jonas – geras žmogus.
—————————
Jonas nepateks į pragarą.

4. Iš dviejų dalinių prielaidų negalime padaryti jokios išvados

Kai kurie geri žmonės – tai žmonės, kurie pateks į Dangų.
Kai kurie Jonai – geri žmonės.
—————————
Remiantis tokiomis prielaidomis negalime padaryti jokios konkrečios išvados.

5. Jei viena prielaida dalinė

….5.1 Jei dalinis konkretus faktas, galime padaryti tik dalinę išvadą

….Visi geri žmonės – tai žmonės, kurie pateks į Dangų.
….Kai kurie Jonai – geri žmonės.
….—————————
…..Kai kurie Jonai – žmonės, kurie pateks į Dangų.

….5.2 Jei dalinis bendra prielaida, negalime padaryti jokios išvados

….Kai kurie geri žmonės – tai žmonės, kurie pateks į Dangų.
….Jonas – geras žmogus.
….—————————
…..Jokios konkrečios išvados padaryti negalime

Silogizmai – tai dedukcijos principu pagrįsti išprotavimai, kuriuose iš dviejų kategorinių sprendinių, susietu viduriniuoju terminu, gauname naują sprendinį, taip vadinamą išvadą. Deduktuyviai teorijai  paprastai keliami tokios sąlygos:

Aksiomos (pradinės, jau įrodytos prielaidos) turi būti nepriklausomos viena nuo kitos (t.y. kiekviena  pasako kažką naują, papildo) . Kitaip sakant, vienos prielaidos negalima išvesti iš kitos. Jei prielaida nėra nepriklausoma, reiškia ji atkarto ką jau žinome ir yra bereikalinga.

Aksiomos – prielaidos turi būti neprieštaringos. Remiantis konkrečiomis prielaidaomis negalima iš jų tuo pat metu išvesti teiginio ir jam prieštaringo neiginio. jei taip yra – aksiomos prielaidos prieštarauja viena kitai. Konstruojant prielaidų sistemą, būtina išvengti prieštaraujančių prielaidų (vienų kitiems prieštaraujančių faktų ir pan.).

Kartais, analizuojant situaciją, norint plačiau ją pamatyti, galime pasitelki keturių sąlyginių išprotavimų (hipotetinių silogizmų) schemą:

Šaltinis:
Liutauras Degėsys, Rasa Aškinytė-Degėsienė (2003) „ETIKA: kaip loginio mąstymo teorija ir praktika”, 105-123 psl.