Muzikos psichologija
0 (0)

smegenys-muzika-sensorikaEckhartas Altenmülleris, Hanoverio muzikos psichologijos instituto direktorius teigia, kad muzika yra stipriausias mums žinomas dirgiklis, sužadinantis neuronų restruktūrizaciją.

Drauge su Marcu Bangertu jis parodė, kad net muzikos nesimokius, po pirmų 20 min. skambinimo pianinu, atsiranda smegenyse nauja jungtis, tarp klausos sistemos neuronų ir judesių. Po penkių savaičių pratybų susikuria tam tikra smegenų sritis.

JAV muzikos terapeutas Michaelis Thautas iš Kolorado valstybinio universiteto Fort Koline pasinaudoja ryšiu tarp klausos bei judėjimo centrų ir pasitelkęs muziką iš naujo moko vaikščioti pacientus patyrusius insultą ar sergančius Parkinsono ir Hangtintono liga.

Neurologas Oliveris Sacksas savo knygoje Musicophilia pasakoja apie sėkmingą demencijos, amnezijos ir afazijos gydymą muzika.

2002 metais Altenmülleris nustatė, kad vien muzikos klausymąsi galime vadinti muzikiniu lavinimusi, tai skatina garsinį pavyzdžių atpažinimą ir lavina atmintį.

klausytis-muzikosKinijos mokslininkai nustatė, kad ir suaugę muzikantai, ir muzikuojantys vaikai geriau už nemuzikantus įsimena žodžius.

2004 metais kanadietis Glennas Schellenbergas įrodė, kad vaikų kurie mokosi skambinti pianinu arba dainuoti bendras intelektas aukštesnis.

2005 metais Stefanas Koelschas ir Sebastianas Jentschke iš Leipcigo Maxo Plancko kognityvistikos ir neurologijos instituto nustatė, kad tokį kompleksinį gebėjimą, kaip sintaksės apdorojimas, galima pagerinti muzikiniu lavinimu.

Muzikinis lavinimas pagerina gebėjimą iškart greitai perprasti sudėtingus darinius, pagerina mąstymo paslankumą, takumą, o tai reiškia gebėjimą tuoj pat pereiti nuo vienos minties prie kitos.

Tai atveria duris ir į tą didelę, dar taip mažai ištirtą sritį, kurią šiuo metu apibendrintai vadiname emocine kompetencija, emociniais gebėjimais. Williamas Forde Thompsonas su kolegomis įrodė, kad muzikos besimokantys vaikai geriau skiria liūdnai, linksmai, baimingai arba piktai ištartus sakinius negu nemuzikuojantys.

Šaltinis:
Frank Schirrmacher (2013). Smegenų mankšta: kaip naudotis galva. Gimtasis žodis: Vilnius. 13-15 p.

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.