NLP technika: swish
Vienoje žinomiausių „Hario Poterio ir Azkabano kalinio“ scenų profesorius Lupinas moko mokinius gintis nuo boggarto – padaro, kuris visada įgyja tavo didžiausios baimės pavidalą. Receptas paprastas, bet gudrus: reikia labai aiškiai įsivaizduoti tą baisų pavidalą, o tada – pakeisti jį kažkuo juokingu. Nevilis, kurio didžiausia baimė – profesorius Sneipas, mokomas įsivaizduoti jį apsirengusį savo senelės drabužiais: su žalia suknele, aukšta kepure ir didele raudona rankine. Kai boggartas išnyra Sneipo pavidalu, Nevilis iškelia lazdelę, sušunka burtažodį „Juokinga!“ – ir vietoje siaubingo profesoriaus visi mato absurdišką, juokingą figūrą. Baimė virsta juoku.
Ši scena – ne tik puikus pasakojimas, bet ir beveik tikslus realios NLP (neurolingvistinio programavimo) technikos aprašymas. Ji vadinasi swish (sukurta Richard Bandler), ir ja tikrai galima naudotis realiame gyvenime – ne prieš boggartus, o prieš savo automatines, nenorimas reakcijas.
Kas iš tikrųjų vyksta toje scenoje
Jei išskaidytume Nevilio pratimą į dalis, gautume beveik tiksliai swish struktūrą:
- Trigerio vaizdas. Boggartas, įgavęs profesoriaus Sneipo pavidalą – tiksliai tas vaizdinys, kuris automatiškai sukelia baimę.
- Aiškus, ryškus įsivaizdavimas. Lupinas primygtinai reikalauja, kad Nevilis labai gerai įsivaizduotų senelės drabužius – smulkiai, spalvotai, detaliai. Be aiškaus vaizdo pratimas neveikia.
- Naujas, priešingos emocijos vaizdas. Vietoje siaubo pasirenkamas kažkas, kas iš esmės neįmanomas šalia baimės – juokingas, absurdiškas vaizdinys.
- Signalas, kuris viską „perjungia“. Burtažodis „Juokinga!“, ištartas tiksliai tuo momentu, kai baisus vaizdas dar prieš akis, veikia kaip komanda vidiniam perjungimui – akimirksniu vienas vaizdas pakeičiamas kitu.
Realiame swish pratime lazdelės ir burtažodžio nereikia – jų vietą užima greitas, sąmoningas vidinio vaizdo pakeitimas. Bet mechanika ta pati: baisus ar nenorimą elgesį sukeliantis vaizdas akimirksniu užleidžia vietą kitam, kurį patys pasirenkame.
Kaip tai atrodo be magijos
Norint pritaikyti swish savo, o ne boggarto, problemai, reikia dviejų vaizdų.
Trigerio vaizdas – momentas prieš pat nenorimą reakciją: paketas cigarečių ant stalo, suvibravęs telefonas, tam tikra situacija ar žmogus, kuris automatiškai sukelia nervingumą. Šis vaizdas matomas „savo akimis“, tarsi būtumėte pačioje situacijoje – lygiai taip, kaip Nevilis mato boggartą priešais save.
Norimo rezultato vaizdas – ne būtinai juokingas (nors ir humoras puikiai veikia, kaip parodo Hario Poterio pavyzdys), bet aiškiai priešingos emocijos: savęs vaizdas, ramaus ir susivaldančio, matomo tarsi iš šalies.
Toliau – patys žingsniai:
- Aiškiai įsivaizduokite trigerio vaizdą – kaip Nevilis, žiūrintis į spintą prieš boggarto pasirodymą.
- Į vieną to vaizdo kampą įdėkite mažą, tamsų norimo rezultato vaizdelį.
- Per sekundę ar dvi „švilptelėkite“ – mažas vaizdelis staiga išsipučia, nušvinta ir visiškai pakeičia trigerio vaizdą, kaip Sneipas akimirksniu virsta juokinga senelės figūra.
- Atsimerkite arba pagalvokite apie ką nors visai kita – trumpam „ištrinkite ekraną“.
- Pakartokite 5–7 kartus, kaskart vis greičiau, visada ta pačia kryptimi – nuo trigerio prie norimo vaizdo.
- Patikrinkite: pabandykite vėl prisišaukti seną trigerio vaizdą. Jei pratimas pavyko, tai padaryti taps sunkiau – vaizduotė pati „nušoks“ prie naujo vaizdo, taip pat automatiškai, kaip Nevilio boggartas dabar visada virsta drabužiais, o ne siaubu.
Kodėl tai veikia?
Kaip ir Lupino pamokoje, kur baimę įveikia ne narsa ar valios pastanga, o pakartotas, konkretus vaizduotės pratimas, swish remiasi tuo, kad automatinę reakciją sukelia ne pati situacija, o vidinis vaizdas, kurį smegenys jai priskiria. Kartojant greitą perėjimą nuo vieno vaizdo prie kito, tas pats trigeris palaipsniui pradeda automatiškai iššaukti naują, norimą reakciją – lygiai taip, kaip po kelių pamokų boggartas nebekelia mokiniams siaubo.
Svarbu ir tai, ko pamoka moko netiesiogiai: pratimą reikia kartoti, o baimę geriausia keisti į kažką, kas su ja tiesiog negali sugyventi tuo pačiu metu – juoką, ramybę, susivaldymą. Kuo stipresnis ir patrauklesnis naujasis vaizdas, tuo greičiau jis „laimi“ prieš seną.
Kam tai tinka – ir kada verta kreiptis toliau
Swish gerai tinka aiškiai apibrėžtiems, trigerio sukeliamiems įpročiams ir nedidelėms, kasdienėms baimėms. Tai savipagalbos technika, kurią galima išbandyti pačiam. Tačiau, skirtingai nei Hario Poterio pasaulyje, realiame gyvenime ne kiekvieną baimę galima „ištirpdyti“ vienu vaizduotės pratimu – gilesnėms baimėms, traumoms ar stipriam nerimui geriausia dirbti kartu su psichologu ar psichoterapeutu.