NLP: refreimingo protokolas
NLP efektą ir kilmę galime atrasti paprastose gyvenimo situacijose, tiesiog pastebėdami dalykus, kurie mus veikia. Įsivaizduokite du žmones, laukiančius vėluojančio traukinio. Vienas stovi perone – ir kiekviena vėluojanti minutė jį erzina vis labiau. Kitas kaip tik skuba į stotį – ir tas pats vėlavimas jam yra gryna dovana. Faktas tas pats: traukinys vėluoja. Tačiau reikšmė, kurią jam suteikiame, priklauso ne nuo paties fakto, o nuo rėmų, kuriuose jį matome.
Būtent šiuo principu remiasi refreimingas (angl. reframe – įstatyti į kitus rėmus) – viena žinomiausių NLP (neurolingvistinio programavimo) technikų. Jos esmė paprasta: praeities faktų ar dabarties situacijos pakeisti negalime, bet galime pakeisti požiūrio tašką į juos. O kai pasikeičia rėmai, pasikeičia ir mūsų santykis su tuo, kas juose yra.
Du refreimingo būdai
Praktikoje refreimingas dažniausiai įgyja vieną iš dviejų formų.
1. Turinio refreimingas – nauja prasmė senam turiniui
Čia situacija ir kontekstas lieka nepakitę, keičiasi tik reikšmė, kurią elgesiui ar įvykiui priskiriame. Klasikinis pavyzdys – istorija apie Tomą Ediseną. Po dar vieno nesėkmingo bandymo sukurti elektros lemputę, jo paklausė, kaip jam nenusibosta klysti vis iš naujo. Edisonas atsakė: „Aš nesuklydau. Aš tiesiog radau dar vieną būdą, kaip elektros lemputės pagaminti negalima.“ Ta pati nesėkmė, kitas rėmas – ir iš pralaimėjimo ji virsta žingsniu artyn prie tikslo.
Kad pritaikytumėte turinio refreimingą sau, paklauskite savęs:
- Ar yra platesnis kontekstas, kuriame šis mano elgesys ar bruožas būtų vertinamas teigiamai?
- Kokį tos pačios situacijos aspektą aš galbūt praleidau?
- Ką dar galėtų reikšti tai, kas nutiko?
2. Konteksto refreimingas – nauja aplinka tam pačiam elgesiui
Kai kurie mūsų bruožai ar elgesio būdai atrodo problemiški tik tam tikroje aplinkoje – kitame kontekste jie tampa privalumu. Žmogus, kuris save vadina „per daug nekantriu“, tikriausiai per tą patį laiką spėja nuveikti gerokai daugiau nei ramesni kolegos. O tas, kuris ilgai dvejoja priimdamas sprendimus, draugų akyse dažnai virsta ne „neryžtingu“, o „apdairiu“ – tuo, kuris nesiskubina ir apgalvoja kelis kartus.
Šiam refreimingo tipui tinka klausimai:
- Kokioje situacijoje šis elgesys ar bruožas taptų vertingas?
- Kam ši mano savybė galėtų būti tiesiog reikalinga?
Praktinė technika: šešių žingsnių refreimingas
NLP kūrėjai Richard Bandler ir John Grinder pasiūlė struktūruotą pratimą, padedantį pakeisti nenorimą įprotį – ne kovojant su juo, o suprantant, kokį tikslą jis iš tikrųjų tarnauja. Idėja tokia: beveik už kiekvieno, iš pirmo žvilgsnio „blogo“, įpročio slypi teigiamas ketinimas. Kol tas ketinimas neįgyvendinamas kitu būdu, senasis elgesys nepasiduoda.
Pratimą geriausia atlikti ramioje aplinkoje, užsimerkus ir kelioms minutėms atsipalaidavus:
- Įvardykite elgesį. Suraskite konkretų įprotį, kurį norėtumėte pakeisti.
- Prisijunkite prie savęs. Ramiai paklauskite savęs, ar ta jūsų dalis, atsakinga už šį elgesį, sutinka pabendrauti. Stebėkite, koks pojūtis, vaizdas ar vidinis balsas atsiranda kaip atsakymas – tai bus jūsų vidinis „taip“.
- Suraskite tikslą už elgesio. Paklauskite, kokiam teigiamam tikslui šis elgesys tarnauja. Dažnai paaiškėja, kad pats elgesys ir jo tikslas – ne tas pats: rūkymo pertrauka gali reikšti ne priklausomybę, o poreikį pabendrauti su kolegomis.
- Sugalvokite alternatyvas. Kai tikslas aiškus, sugalvokite bent kelis kitus būdus, kuriais tą patį tikslą būtų galima pasiekti nekenkiant sau.
- Pasirinkite. Iš sugalvotų variantų išsirinkite tuos, kurie atrodo tinkamiausi, ir vieną – nuo kurio norėtumėte pradėti.
- Patikrinkite likusią savo dalį. Paskutinis žingsnis – įsitikinti, kad naujam elgesiui neprieštarauja jokia kita jūsų dalis. Jei kyla vidinis pasipriešinimas, verta jo išklausyti ir pakoreguoti pasirinkimą, o ne jį nustumti į šalį.
Kodėl tai veikia
Refreimingas nėra bandymas apsimesti, kad problemos nėra, ar priverstinai „mąstyti pozityviai“. Tai – įrankis, leidžiantis pastebėti, kad tarp fakto ir mūsų reakcijos į jį visada yra tarpas, kuriame renkamės, kokius rėmus jam suteikti. Kaip sakė rusų satyrikas Kozmos Prutkovas: „Niekada nevėlu turėti laimingą vaikystę.“ Praeities pakeisti negalime. Bet rėmų, kuriuose ją laikome, – galime.
Pagal Vadimas Dechtiaris (2004). Mano nuostabi ateitis.
Jei susiduriate su baime ar kitomis stipriomis emocijomis, kurių nepavyksta įveikti, galite pasitelkti „Kino teatro pratimą”, kuris yra pristatytas to paties autoriaus.