Alkoholis ir narkotikai: vyriškumo brandos ritualas
Gerdamas vaikinas nustoja save laikyti „menku“, atsikrato menkavertiškumo, gėdos ir nerimo jausmo. Žiauri paauglių aplinka neatleis nė vienam, pabandžiusiam stabtelėti lenktyniaujant tame, katras pasirodys vyriškiausias. Vartodamas alkoholį vaikinas pasijunta kilstelėtas į pirmąsias – tikrų vyrų – gretas.
Vaikinams svaiginimasis, ir ypač alkoholio vartojimas, reiškia kur kas daugiau nei vien „smagų laiko leidimą“. Pirmas kartas, kai vaikinas prisigeria, tampa išbandymo ritualu. Kaip ir praradus nekaltybę ar išlaikius vairavimo egzaminą, suvokus, kad „gali gerti kaip vyras“, apima pasididžiavimo jausmas. Spaudimas gerti (ir sugebėti išgerti daug) – didžiulis.
Merginos alkoholį vartoja dėl savų sumetimų, tačiau prilygti moterims tokiu būdu nesiekia. Baimė pasirodyti per „skystai“ alkoholiui merginoms nėra lemiantis psichologinis veiksnys.
Išskyrus dalyvavimą kare, šiuolaikinėje visuomenėje beveik nebėra prasmingų vyriškumo įtvirtinimo ritualų.
Pavojingas reikalas
Smegenims alkoholis pavojingiausias tuo, kad trukdo blaiviai mąstyti. Paprastai tariant, kuo daugiau vaikinas geria, tuo kvailiau elgiasi. Vaikinai beveik visada geria nejusdami saiko. Iš tikrųjų, kadangi jie turi parodyti, kad paklusdami girtų bendraamžių raginimams sugeba „išgerti dar vieną alaus“, paprastai visada alkoholio būna suvartota per daug.
Statistiniai duomenys rodo, kad keturi iš dešimties dvyliktokų vienu ar kitu metu vairuoja neblaivūs. Jaunesni nei aštuoniolikos metų vaikinai beveik dešimt kartų dažniau nei merginos sulaikomi dėl nusikaltimų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų.
Visuomenės sveikatos specialistai paauglių girtavimu taip susirūpinę todėl, kad apsvaigę nuo alkoholio paaugliai susižeidžia ir žūsta avarijose, nuskęsta, rūko, vartoja žalingus narkotikus, užsikrečia lytiniu keliu plintančiomis ligomis, smurtauja ir žudosi. Alkoholį vartojant jaunesniame amžiuje dvigubai išauga ŽIV infekcijos rizika – tokie vaikinai turi daugiau seksualinių partnerių ir rečiau naudojasi prezervatyvais. Vienuoliktokai ir dvyliktokai žino begales istorijų apie tai, kaip alkoholio vartojimas vos nesibaigė mirtimi.
Kai sugėrovai yra vieninteliai draugai
Paauglystėje vaikinams alkoholis ir narkotikai yra smagaus laisvalaikio praleidimo pagrindas ir priemonė įveikti tam tikrus susikurtus emocinius barjerus. Ir nors geriant emocijos gali iškilti į paviršių, gėrimas – vyriškas užsiėmimas, todėl už laikiną silpnumo akimirką atleidžiama. Nesi kaltas – beveik į visus poelgius pasigėrus kitą dieną žiūrima atlaidžiai, todėl gerti smagu, ir bent kurį laiką vaikinai gali jaustis artimi vienam ar kitam žmogui. Atskirties ir vienatvės jausmas laikinai nuslopsta.
Vaikinai irgi žmonės – jie nori bendrauti tarpusavyje, o labiausiai – su merginomis. Gerdami jaučiasi galį lengviau reikšti emocijas ir bendrauti su kitais. Tačiau toks palengvėjimas netikras, nes alkoholos neleidžia bendrauti prasmingai, patirti tikro saugumo ir suvokti savo gebėjimų. Alkoholis ir įvairūs narkotikai mažina nerimą ir vidinį susikaustymą, siūlo svaigų nusiraminimą, tačiau šis poveikis laikinas, įklampinantis vaikiną į priklausomybę nuo šių svaigalų.
Alkoholis ir narkotikai leidžia vaikinui išsivaduoti iš emociškai sudėtingų situacijų, nes visas dėmesys sutelkiamas į gėrimą ar svaiginimąsi narkotikais. Lengviau visą savaitę galvoti apie tai, kur nusipirkti alaus ir jį kartu su draugais išgerti, negu analizuoti savo emocinį brandumą. Tačiau praleidus šias esmines emocinio ugdymo pamokas vaikinui tik dar sunkiau suprasti ir teisingai elgtis vienokiose ar kitokiose gyvenimo situacijose ir bendrauti su kitais žmonėmis. Paprastai tariant, jei esi girtas ar apsvaigęs ir tau svarbiausia – neprarasti sąmonės, niekas nesitiki iš tavęs gilaus mąstymo.
Kada vaikino emocinis augimas sulėtėja, dažnai galima nuspėti pagal tai, kada jis pradėjo vartoti alkoholį ar narkotikus. Daugeliui vyrų būdingas emocinis nebrandumas – tai nematoma piktnaudžiavimo svaigalais pasekmė, kurios daugelis vaikinų ir negali įžvelgti, nes tam jie turi per mažai emocinės patirties ir brandos. Vartodami alkoholį ir narkotikus vaikinai ieško emocinio ryšio, tačiau ir alkoholis ir narkotikai tik atbukina jų emocines reakcijas ir užkerta kelią pažinti kitų žmonių jausmus.
Kaina už galimybę pasijusti viršesniam
Nesvarbu, kokias alkoholio ir narkotikų vartojimo teigiamybes mato vaikinai, paauglystės maksimalizmas ir blaivų mąstymą slopinantis šių medžiagų pobūdis neleidžia vaikinams įžvelgti tikrų grėsmių. Alkoholį ir narkotikus vartojantys ir jais piktnaudžiaujantys vaikinai vaikšto ties prarajos kraštu, tačiau jie tik svaigsta iš laimės matydami didelį aukštį ir net nesusimąsto, kad bet kada gali nugarmėti žemyn.
Svaigalų vartojimo padariniai kaupiasi lėtai ir nepastebimai. Tai tarsi auganti kredito kortelės skola, kai kas mėnesį išleistos sumos lyg ir neatrodo didelės, tačiau vieną rytą pabudęs suvoki, jog prireiks ne vienų metų, kad grąžintum susikaupusią skolą. Kad didžiąją dalį atlyginimo teks skirti su didelėmis palūkanomis pasiskolintai sumai mokėti ir net negalėsi parodyti, kam išleidai tokius milžiniškus pinigus.
Kol mūsų visuomenėje bus palankiai žiūrima į emocinį vyrų uždarumą, alkoholio ir narkotikų populiarumas tarp paauglių tik didės. Negavę emocinio auklėjimo pagrindų, jie renkasi daugiau žadančius dalykus, kurių poreikis niekada neslūgsta. Pažintis su šiuo užsimiršimo pasauliu būna labai paprasta, bet tiems, kuriems trūksta emocinės tvirtybės, iš jo ištrūkti ir grįžti į teisingą kelią gali būti sunku.
Pagal Dan Kindlon ir Michael Thompson knyga „Augant Kainui“ (2016, 250-264)
Parengė Edvardas Šidlauskas | psichika.eu
Iliustracija: Quinten de Graaf