Amžinas lyčių karas arba meilės kalba

Iliustracija: C_Scott / pixabay

Intelektualioms moterims dažnai būdinga tam tikra bendravimo ypatybė. Jos visuomet stengiasi nurodyti kitų klaidas, jų kritikai dažnai būdingos nemalonios asmeninės gaidelės, ir vis dėlto jos nori, kad jas laikytų objektyviomis.

Vyrams, paprastai, tai sugadina nuotaiką, ypač jei ši kritika, kaip neretai būna, nukreipta į silpniausiąją vietą, kurios, siekiant vaisingos diskusijos, geriau derėtų neliesti.

Tačiau tuo ir ypatingas moteriškas intelektas: jis labiau ieško ne diskusijos produktyvumo, o silpnų vietų, kad galėtų už jų užsikabinti ir sutrikdyti vyrą.

Priversti vyriškį siekti pranašumo ir tokiu būdu tapti vertu pasigėrėjimo – tai toli gražu ne visada sąmoningas ketinimas, o greičiau nesąmoningas tikslas.

Vyras paprastai nepastebi, kad jį mėginama įsprausti į didvyrio vaidmenį, ir taip susierzina dėl kandžių moters pastabų, jog ateityje stengiasi verčiau jos vengti.

Galų gale jai belieka tenkintis tokiu vyru, kuris nuo pat pradžių jai nusileidžia ir todėl nekelia jokio susižavėjimo.

Parengta pagal: Carl Gustav Jung (2012). Santykiai tarp Aš ir pasąmonės. Du traktatai apie analitinę psichologiją. Vilnius: Margi raštai. 200-201 p.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *