Apibendrinimas ir jo žala

Neįmanoma sukurti taisyklės, kuri atsižvelgtų į visas išimtis. Diskusijos ir ginčai dažniausiai vyksta nurodinėjant į tas neišvengiamas ir pašnekovo teiginiams prieštaraujančias išimtis.

Foto: Jordan McQueen / Unsplash

Apibendrinimas – tvirtinimas, kad tai kas tinka man, tinka ir kitiems. Pastebėjau, kad dažnai kalbu bendrybėmis, norėdamas sudaryti įspūdį, kad mano „tiesa” yra visuotinė. Taip gaunu šiek tik paramos savo individualybei ir nebesijaučiu toks vienišas.

Kartais apibendrindamas prisiskiriu vos ne Dievo autoritetą, kas, žinoma, kursto begalinį mano pašnekovų norą tą teiginį ginčyti. Kita vertus, pastebėjau, kad žmonių, kuriems užtenka pasitikėjimo savimi pasakyti, kad jų mintys yra tik jų mintys, nuomonė, aš klausau atidžiau, to dėka įdėmiau pažvelgiu ir  į save.

Jei tu man pasakysi, kaip tau atrodo, o ne kaip „yra”, man bus lengviau suvokti, kaip atrodo man.

Hugh Prather „Užrašai sau: mano pastangos tapti asmenybe”, 99 p.