Apie malonumų ir flirto esmę

0 (0)

Nėra nė vieno teiginio, kuriam nebūtų galima surasti kito, jam priešingo, sako patys išmintingiausi filosofai. Neseniai aš prisiminiau puikius žodžius, kuriuos pasakė vienas senovės mąstytojas, norėdamas pabrėžti savo panieką mirčiai:

Salvadoras Dali

„Joks gėris negali suteikti mums tiek malonumo, kaip tas, kurį prarasti jau esame pasirengę”.
„Baimė prarasti kokį nors daiktą – tas pat, kaip ir sielvartas jo netekus” [Seneka. Laiškai Liucijui], –

sako tas pats išminčius, norėdamas įrodyti, kad jokie gyvenimo malonumai negali būti iš tikrųjų saldūs, jeigu mes bijome jų netekti.

O vis dėlto reikėtų sakyti visai kitaip, būtent: mes tuo stipriau laikomės įsikibę to gėrio ir tuo labiau jį vertiname, kuo jis nepatvaresnis ir kuo labiau baiminamės jo netekti…

Niekas taip neprieštarauja mūsų skoniui, kaip persisotinimas malonumais, ir nieko nėra patrauklesnio už retą ir sunkiai pasiekiamą malonumą:

Kiekvienas malonumas darosi dar mielesnis, kai padidėja pavojus jį prarasti.
[Seneka. Apie geradarybes]

Mūsų norams niekinga ir atkaru visa, kas lengvai pasiekiama; jie vaikosi visko, ko neturi…

Uždrausti mums ką nors tolygu sukelti mumyse troškimą… Dėl ko Popėja [antroji Romos imperatoriaus Nerono žmona] slėpė savo veido grožį, jeigu ne dėl to, kad padarytų jį dar vertingesnį savo meilužių akyse? Kodėl moterys slepia iki pat kulnų visas savo grožybes, kurias kiekviena trokšta rodyti ir kurias kiekvienas trokšta pamatyti? Kodėl tiek rūbų jos slepia tas kūno dalis, kurios iš tikrųjų yra mūsų, kaip, beje, ir jų pačių, geismų sritis? Ir kam kitam, jeigu ne mums, skirti tie bastijonai, kuriuos mūsų moterys neseniai pradėjo ręsti ant savo klubų, kad įaudrintų mūsų troškimus ir, nuolat gindamosi nuo mūsų, viliotu mus?

…

Kam tos mergiško drovumo gudrybės, tas tariamas abejingumas, griežtumas, demonstratyvus neišmanymas dalykų, kuriuos jos išmano geriau negu mes, pretenduojantys jas mokyti viso to, jeigu ne tam, kad sužadintų mumyse norą nugalėti, užvaldyti, atmesti visas tas ceremonijas ir įveikti kliūtis, trukdančias mūsų geismą patenkinti?

Mat ne vien tik jauti jauti malonumą, bet gali didžiuotis, žinodamas, kad išvedei iš proto, sugundei tą baukštų švelnumą, tą vaikišką drovumą, kad pajungei savo aistrai jų šaltą, manieringą orumą, kad vyrui garbė, kaip daugelis sako, laimėti pergalę prieš kuklumą, skaistumą ir santūrumą…

Ištrauka:
Mišelis Montenis (1983). Esė. Vilnius: Mintis. 114-116 p.