Apie meilę ir obuolius
Jau keli mėnesiai viename iš portalų gyvuoja rubrika, kurioje skaitytojai (kurių absoliuti dauguma – moterys) labai nuoširdžiai dalinasi savo gyvenimo paslaptimis ir (dažniausiai neišsipildžiusios) meilės istorijomis. Įkandin kitas portalas skelbia konkursą panašioms istorijoms lyg patvirtinimą, kad tema aktuali. Manau, pats laikas paanalizuoti kai kuriuos rašiniuose pateikiamus aspektus iš kitokių pozicijų.
Galiu, iš dalies, suprasti merginų ir net solidaus amžiaus moterų norą pasidalinti svajonėmis ar skausmu – seniai įrodyta, kad rašant savo išgyvenimus (ir su trupučiu specialisto pagalbos) galima išsigydyti gana sunkias emocines traumas. Bet kai kurie rašinių aspektai pritrenkia, o daromi apibendrinimai – tiesiog pavojingi visuomenei. Juk tokius rašinius dažnai skaito paauglės, kurios ir taip linkę daug ką dramatizuoti.
Nežinau, kas pirmas sugalvojo „obuolio puselių“ teoriją, bet, mano manymu, jį reiktų nuteisti už ištisų kartų emocines kančias, ir, deja, kai kurių asmenų privedimo iki savižudybės. Kalbu apie romantiškais išvedžiojimais apipintą teoriją, kad kiekvienas gimstame turėdami kažkur pasaulyje „antrąją savo puselę“, kurios paskui ilgai ieškome. Tik suradę tą „vienintelį“ galime būti laimingi, tikrai mylėti ir būti mylimi. O jei netyčia prasilenksime – kančios garantuotos abiems iki gyvenimo pabaigos.
Šia teorija patikėjęs žmogus yra pasmerkiamas sunkiems emociniams išgyvenimams ir net dvasiniams sukrėtimams. Skamba kvailai? Galbūt. Bet tai yra visai nejuokinga. Kaip pavadinti jaunos merginos vidinę būseną, jei kaskart susipažinus su priešingos lyties atstovu, ji kankina save klausimais: „Ar tai ji – mano antroji pusė? O jeigu ne? O jeigu susituoksime ir tada sutiksiu tą „tikrąjį“? Su amžiumi tokia įtampa tik auga. Atsiranda dar daugiau abejonių, juk „puselė“ galėjo suklysti ir vesti ką nors kitą. Jau nekalbant apie šių dienų realijas – o kas, jei mano skirtasis pasikeitė lytį?!…
Tačiau ne dvejonės yra blogiausia. Juk nėra nieko blogo mąstyti, vertinti ir net abejoti, ar sutiktas žmogus tinkamas gyvenimui kartu, ar sutampa vertybės, ar žiūrite viena kryptimi. Patikėjusiems „puselių teorija“ neužtenka to, kad žmogus atrodo tinkamas. Jiems reikia įrodymų, kad žmogus yra tas – skirtasis.
Teko girdėti tiesiog kuriozinių situacijų, kaip merginos bando savo draugo „tikrumą“- kreipiasi į būrėjas, skaito suderinamumo horoskopus, liepia išpildyti svajonę, bet nesako, kokia ji ir t.t.. Juk jei mylimasis „skirtasis“, jis tiesiog privalo žinoti, kaip ją padaryti laiminga, iš pusės užuominos ar žvilgsnio suprasti, kas jo moters širdyje. Jis turi būti pasiryžęs dėl jos kalnus nuversti ir upes perbristi ir daryti tai nesidairydamas nei kairėn, nei dešinėn į jokias kitas merginas, kurios tokių iššūkių nekelia. Bet kokia vyriška abejonė ar pasipriešinimas priimamas kaip aiškus ženklas – tai nėra man skirtas žmogus.
Kartais jaunuoliai neatlaiko tokių išbandymų. Juk galų gale, jie taip pat svarsto, ar tikrai nori gyvenimą sieti su mergina, dėl kurios vyksta visas šitas cirkas, kuri reikalauja vis naujų ir naujų meilės bei atsidavimo įrodymų. Prasideda barniai, priekaištai, atitolimas, atsiranda kiti žmonės šalia ir pora, kuri rodos idealiai tiko vienas kitam, išsivaikšto kas sau.
Gerai, jei išsiskyrę žmonės padaro išvadas ir kuria naujus santykius supratimo, pagarbos bei atsidavimo pagrindu. Liūdniau, kai nusprendžiama, kad tai buvo „lemtinga gyvenimo klaida“, dėl kurios prarastas vienintelis šansas mylėti ir būti mylima bei laiminga. Su tokia nuostata pradedami kiekvieni nauji santykiai, kiekvienas geras įvykis nagrinėjamas tų įsitikinimų fone ir visaip kitaip puoselėjamas nelaimingos meilės altorėlis.
Nenoriu nieko įžeisti ar įskaudinti, bet tikiuosi, kad šiuo kreipimusi bent šiek tiek supurtysiu tas, kurios pakliuvo į savigraužos ir liūdesio spąstus.
Mielosios, na nejau Jūs tikrai manote, kad Dievas, gamta ar bet kurios kitos aukštesnės jėgos (pasirinkite pačios), kurios sutvėrė šį pasaulį, Jus ir dar 7 milijardus žmonių, kiekvienam iš jų rinko tik po vieną vienintelę porą? Taip mąstyti mažų mažiausiai egoistiška. Nes tai reiškia, kad kažkas buvo sukurtas lyg pagal spec. užsakymą tik Jums. Lyg dantų plomba ar batai.
Jei tai būtų tiesa, tai sutikti laimingą porą būtų – misija neįmanoma. Juk kasdien variantų tik daugėja – žmonija plečiasi ir vyksta masinis tautų judėjimas. Tik nereikia baksnoti į skyrybų skaičių, nes tai niekaip nesusiję su „puselių“ neatradimu, greičiau su nesugebėjimu puoselėti santykius ir pasilikti su vienu tinkamu variantu, kai aplink matomi dar keli. Bet tai atskira tema.
Taip, esate ypatingos, nepakartojamos ir vertos turėti šalia žmogų, kuris jus gerbtų ir mylėtų. Bet leiskite išduoti paslaptį – tokių vyrų yra tikrai daugiau nei vienas. Kartais tų šaunuolių nematome, nes akimis ieškome to, kuriam praeinant pro šalį mums svaigsta galva. Kartais tiesiog esame nevykusioje aplinkoje, kur visi tinkami „egzemplioriai“ išnyko. Bet tai nekeičia fakto, kad pasaulyje tikrai dar yra vyrų, su kuriais Jums būtų gera gyventi, auginti vaikus ir kartu pasenti.
Jums nepasisekė santykiai? Išsiskyrėte ir dabar gailitės? Pripažinkite klaidas ir bandykite jas ištaisyti. Mylimas žmogus jau priėmė sprendimus, sukūrė kitą šeimą? Tada darykite išvadas, įvardinkite sau, kokių klaidų nenorite kartoti ir judėkite pirmyn. Ši istorija baigėsi. TAŠKAS. Laikas naujai. Jei jaučiate, kad jus riboja aplinka senais skaudžiais prisiminimais – keiskite darbą, miestą, drabužių stilių, maistą, – kad tik padėtų ir judėkite pirmyn. Užsitęsė liūdesio periodas, neišsikapstote? Kreipkitės į psichologą, kuris padės Jums išlipti iš gedėjimo ciklo. Ir giliai „dzin“, kas ką galvoja – svarbiausia, kad galėtumėte vėl džiaugtis gyvenimu!
Nustokite gyventi prisiminimais. Išneškite į sandėliukus senus albumus ir meilės laiškų dėžutes (galėsite su anūkėm skaityti ir juoktis). Pažiūrėkite į save veidrodyje, pamatykite, kad prieš Jus – protingesnė moteris, o tai yra tik privalumas. Nusišypsokite ir pakelkite noseles aukštyn. Gyvenimas dar nesibaigė, todėl išspauskite iš jo visa, ką jis gali Jums suteikti geriausio. Pažinkite naujus žmones, išbandykite naujus santykius. O jei jie nepasiteisins, pasitelkite humorą ir nenuleiskite rankų – tai ne vienintelė pora „batų“!
Net nukirstas medis leidžia gyvybingas šakeles aukštyn. Na nejau Jūs tikrai manote, kad žmogaus širdis tokia siaura, kad joje nebeatsiras vietos naujam jausmui?
Nuoširdžiai linkiu laimingos meilės.
Danguolė Kraskauskienė
MetasAugti.lt
Iliustracija: Bonnie Kittle / Unsplash
Kai paklausi žmogaus už ką myli savo išrinktąjį pastebi, kad dauguma vardija tas pačias savybes. Tai pagalvoji pagalvoji kodėl ji myli būtent šį vaikiną, o ne tą juk jis turi tas pačias savybes. Vis vien manau kad kiekvienam yra skirta antroji puselė, nes būtent tas žmogus tave traukia už kažką ko net įvardyti negali, o ne kitas nors kaip ir minėjau tos pačios savybės.
Nerealiai geras straipsnis. Privertė išties susimąstyti, kad neretai mes ieškom to vienintelio žmogaus ir atsumiame kitus, kuomet ir su jais galėtume sukurti nuostabius santykius. Kažko laukiame, kažko tikimės, o po to verkiam ir liūdim kodėl taip niekas nesiseka. Labai patiko psichologės mintys. O autorė, kaip supratau nori akcentuoti, kad yra NE VIENAS žmogus su kuriuo gali gyventi bendrą gyvenimą. Ir kad nepasisekę santykiai neturi būti kliūtis kitiems santykiams, o kaip tik „spyris į užpakalį” judėjimui pirmyn.
Esu be galo susižavėjusi straipsniu, kuris tiesą sakant „įspyrė” man, bet tik judėjimui į priekį. Ačiū. :)
Indre, ačiū už komplimentą :) Džiaugiuosi, kad šiuo straipsniu prisidėjau prie postūmio Jūsų gyvenime. Iš tiesų, yra daugiau nei vienas žmogus, tinkamas bendrai ateičiai, nors kiekvienai moteriai linkiu sutikti tinkamą žmogų ir su tuo vienu nugyventi „ilgai ir laimingai” :)
Žinoma, DAR yra tokių vyrų, kurie gerbia ir myli moterį, tačiau tokių yra mažuma ir visoms tikrai neužtenka. Užtat tiek daug nelaimingų moterų… Masė vyrų mergišių ir gašlūnų, gėjų, pedofilų, zoofilų, nekrofilų ir pan., alkoholikų, sadistų, recidyvistų, žmogžudžių, narkomanų, lošėjų ir visokių kitokių… Tad gal nereiktų tų pasakų apie kažkur ten, kitoj aplinkoj ar iš vis kitam pasaulio krašte klaidžiojantį mielą vyriškį, katras pasistengs, jog jo moteriai būtų gera su juo gyventi. Pritariu,kad antrų „puselių” iš vis nėra ir negali būti…