Apie pagrindines vaiko teisių apsaugos institucijų problemas

Po tragedijos Kėdainių rajone, kai vyras, įtariama, įmetęs į šulinį nužudė du savo vaikus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė sako, kad tokių nelaimių prevencijai ir apskritai tinkamam vaiko teisių apsaugos sistemos funkcionavimui yra svarbus vietos bendruomenių aktyvumas.

„Būtent bendruomenė yra vaiko teisių apsaugos skyrių akys ir ausys“, – interviu BNS sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios įstaigos vadovė.

Ji taip pat teigė, kad užtikrinant vaiko teisių apsaugą socialinės rizikos šeimose būtinas visų institucijų bendradarbiavimas, nes šiuo metu apie tokias šeimas savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai sužino tik iš su jomis dirbančių socialinių darbuotojų.

Po tragedijos kai kuriems politikams raginant centralizuoti vaiko teisių apsaugos sistemą, A. Jakavonienė sakė, kad decentralizuota vaiko teisių apsauga taip pat turi savų privalumų, o ją centralizavus kai kuriose savivaldybėse vaiko teisių apsaugos kokybė gali suprastėti.

– Nagrinėdamas jūsų tarnybai pavestas funkcijas, atkreipiau dėmesį, kad turite koordinuoti savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių veiklą. Kaip ta koordinacija atrodo, kaip jūs ją vykdote?

– Tenka pripažinti, kad savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai tiesiogiai pavaldūs savivaldybės administracijai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba koordinuoja savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklą ir mūsų koordinavimas pasireiškia per vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos apibendrinimą ir analizavimą. Taip pat tarnyba nuo 2013 metų organizuoja susitikimus su vaiko teisių apsaugos skyriais, kurių tikslas yra susipažinti su skyrių ir socialinių partnerių bendradarbiavimo praktika, sprendžiant vaiko teisių pažeidimų atvejus.

Pavyzdžiui, 2014 metais per tokį susitikimą buvo labai didelis dėmesys skirtas institucijų bendradarbiavimui, kai socialinės rizikos šeimos apskaitoje išlieka ilgiau nei trejus metus. Per tokius susitikimus analizuoti praktiniai atvejai ir teiktos rekomendacijos, su kuriomis supažindinti visi vaiko teisių apsaugos skyriai.

– Jūsų vadovaujamos tarnybos funkcijose taip pat nurodoma, kad tarnyba vaiko teisių apsaugos skyriams teikia metodinę pagalbą, įgyvendinant vaiko teisių apsaugą. Kaip tai vykdoma?

– Mūsų tarnyba metodinę pagalbą teikia apibendrindama teismų praktiką, taip pat nagrinėdama konkrečius atvejus, nes vaiko teisių apsaugos skyriai turi teisę prašyti tarnybos teikti rekomendacijas dėl vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimo. Ir todėl tarnyba (…) dėl atstovavimo teismuose, dėl globos, rūpybos teikia metodinę pagalbą. Mes nagrinėjame tiek pavienius atvejus, jeigu vaiko teisių apsaugos skyriui reikia pagalbos (…), tiek darome apibendrinamąsias apžvalgas.

Kadangi vaiko teisių apsaugos sistema Lietuvoje yra decentralizuota ir perduota savivaldybėms, mūsų tikslas yra, kad panašiais vaiko teisių pažeidimo atvejais būtų įgyvendinama vienoda vaiko teisių apsaugos praktika. Tačiau tarnybos metodinės rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio. Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs įvykių aplinkybes, priima sprendimus ir pats atsako už šių sprendimų priėmimą.

– Kaip manote, ar tinkama yra esama tvarka, kai vaiko teisių apsaugos sistema Lietuvoje decentralizuota, tai yra perduota savivaldybėms?

– Dabar yra labai daug pasiūlymų, būdų, kaip šią sistemą tobulinti. Kodėl šiandien yra decentralizuota vaiko teisių apsaugos sistema? Visų pirma, tam, kad socialinių paslaugų tiekėjai ir vaiko teisių apsaugos specialistai būtų kuo arčiau vaiko, tai yra savivaldybėje. Be to, vaiko teisių apsaugos skyriaus veikla yra neatsiejama nuo šeimai teikiamų socialinių paslaugų, kurias teikia socialiniai darbuotojai. Yra tikrai nemažai pliusų, kad vaiko teisių apsaugos sistema Lietuvoje yra decentralizuota. O jeigu norima ją centralizuoti, reikia įvertinti visus pliusus ir galimus sunkumus.

– Suprantu, kad decentralizacija savų privalumų irgi turi?

– Be abejo, ypač tose savivaldybėse, kurios gerai tvarkosi savo veiklos teritorijoje. Ta centralizacija tokioms savivaldybėms galėtų ir pakenkti. Todėl priimant sprendimus reikėtų viską labai gerai pasverti ir įvertinti.

– Kurioms savivaldybėms geriausiai sekasi užtikrinti vaiko teisių apsaugą?

– Negalėčiau taip išskirti, iš tikrųjų yra įvairių atvejų. Sunkumai kyla savivaldybėms, kuriose daugiausia socialinės rizikos šeimų, tačiau viskas priklauso ir nuo absoliutaus vaikų skaičiaus. Be to, svarbu, kaip išplėtotos socialinės paslaugos. Todėl negalėčiau nei kritikuoti kurių nors savivaldybių, nei liaupsinti, nes tai būtų neteisinga.

– Bet ar teisingas įsivaizdavimas, kad sunkiau sekasi kaimiškosioms savivaldybėms?

– Jeigu kalbame apie darbą su socialinės rizikos šeimomis, tai ir kaimiškose savivaldybėse yra gerai organizuojamas darbas socialinių paslaugų teikimo srityje. Viskas taip pat priklauso nuo pačios bendruomenės, nes vaiko teisių apsaugos sistemą sudaro ne tik institucijos, bet ir bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos.

– Ar pakankamas būtent nevyriausybinių organizacijų indėlis užtikrinant vaiko teisių apsaugą Lietuvoje?

– Lietuvoje yra per 100 nevyriausybinių organizacijų, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga. Jos teikia kompleksinę, socialinę, psichologinę, psichiatrinę, teisinę pagalbą vaikams ir šeimoms, taip pat konsultuoja, ugdo, palaiko, teikia laikino apgyvendinimo ir kitas paslaugas. Todėl svarbu, kad ir nevyriausybinis sektorius būtų pakankamai išplėtotas, nes visuomeninių organizacijų vaidmuo yra labai reikšmingas ir pasireiškia ne tik kompleksinės pagalbos ir socialinių paslaugų teikimu. Šios organizacijos neretai vykdo tyrimus, renka duomenis, organizuoja visuomenės informavimo kampanijas, daro įtaką Vyriausybei priimant sprendimus vaiko teisių apsaugos srityje, rengia metodines rekomendacijas socialiniams darbuotojams, pedagogams, kitiems specialistams. Todėl nevyriausybinių organizacijų plėtra visos šalies mastu būtų labai sveikintina ir reikalinga.

– Ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vykdo vaiko teisių apsaugos skyrių kontrolę?

– Kontrolės funkcija pavesta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.

– Tai ar nebus taip, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės siūloma kurti nauja institucija, kuri vykdytų vaiko teisių apsaugos skyrių kontrolę, pateiktų darbo metodika ir koordinuotų jų darbą, dubliuos jūsų vadovaujamos įstaigos ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos funkcijas?

– Bet kokiu atveju, siūloma kurti institucija yra vienas iš sprendimo būdų, o jeigu įvyktų koks nors funkcijų dubliavimas, tai jos tiesiog būtų perduotos naujai sukurtai institucijai.

Sunku pasakyti, kokie sprendimai bus priimti, tačiau svarbu, kad koordinavimas vyktų vietos lygiu. Tai yra policijos, socialinės srities, vaiko teisių apsaugos specialistai, sveikatos apsaugos ir švietimo specialistai bendradarbiautų. To horizontalaus bendradarbiavimo tikrai trūksta, bet tikriausiai prezidentė apie tokį įstaigų bendradarbiavimą ir kalbėjo.

– Kaip manote, ar savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriuose pakanka darbuotojų? Kai kurie politikai kalba, kad šių skyrių darbuotojams privalu dirbti ir po darbo valandų bei savaitgaliais…

– Tarnyba ne kartą siūlė savivaldybių administracijoms spręsti klausimą dėl galimybių dirbti vaiko teisių apsaugos skyriams po darbo valandų. Buvo įvairių pasiūlymų, tiek numatant darbo laiką, kad jis galėtų prasidėti vėliau ir baigtis ne penktą valandą vakaro, ar numatyti budėjimus, ar darbą nuolatiniu būdu. Dalis savivaldybių į tokius pasiūlymus atsižvelgė, tačiau dalis nepriėmė jokių sprendimų šiuo klausimu.

– Norite pasakyti, kad jau šiandien Lietuvoje yra savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojų, kurie dirba ne tik nuo aštuonių iki penkių, bet kurie dirba ir vakarais, savaitgaliais?

– Tikrai pasitaiko atvejų, kai yra būtinumas vaiko teisių apsaugos skyriams dirbti ne darbo metu ir įvairiomis teisinėmis priemonėmis ir būdais yra sprendžiamas šis klausimas. (…) Taip, tokių atvejų yra, ir nemažai. Ypač didžiuosiuose miestuose.

– Jūsų asmenine nuomone, ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai netrūksta įgaliojimų formuojant vaiko teisių apsaugos politiką?

– Tarnyba turi priemonių vykdyti jai pavestas funkcijas, bet kadangi vaiko teisių apsaugos skyriai nėra pavaldūs tarnybai, tai mes suteikiame metodinę pagalbą. Ji yra rekomendacinio pobūdžio, bet galime pasidžiaugti, kad tikrai vaiko teisių apsaugos skyriai į teikiamas rekomendacijas atsižvelgia.

– Tai galbūt politikų siūlymai centralizuoti vaiko teisių apsaugos sistemą nieko nepakeistų?

– Kaip ir minėjau, tai yra vienas iš galimų sprendimo būdų.

– Bet ar toks siūlymas iš tikrųjų išspręstų vaiko teisių apsaugos skyrių darbo su socialinės rizikos šeimoms problemas?

– Matote, Kėdainių atvejis, apie kurį mes kalbame, yra ypatingas atvejis, pavienis atvejis. Tai tikrai ne bendra tendencija.

– Tai galbūt apskritai mano minimoje srityje problemų nėra, tiesiog tragedija Kėdainių rajone įvyko, susiklosčius daugeliui nepalankių aplinkybių? Galbūt nėra sisteminių problemų tame, kad nutiko tokia nelaimė?

– Kad sistemą tobulinti reikia, tai mes visi galėtume sutikti. Vien tam, kad išvengtume net galimybės tokių tragedijų. Ar galima buvo išvengti būtent šio atvejo, kokios jo priežastys, tikimės, nustatys teisėsaugos institucijos.

Tačiau tam, kad užkirstume kelią galimiems tokiems vaiko teisių pažeidimams, ir būtų tikslingas mano minėtas bendradarbiavimas, koordinavimas tarp visų žinybų. Svarbu, kad vaiko teisių apsaugos skyriai gautų informaciją apie galimas grėsmes vaikui ne tik iš savo socialinių partnerių, tai yra socialinių darbuotojų, su kuriais dirba tiesiogiai, tačiau taip pat ir iš policijos, švietimo įstaigų, sveikatos apsaugos įstaigų tam, kad galėtų vertinti informaciją įvairiapusiškai. Vaiko teisių apsaugos skyriams teikiamos informacijos trūkumas ar jos nebuvimas negali daryti įtakos tam tikriems sprendimams nepriimti.

Be to, tikrai galbūt nepatiks visuomenei mano žodžiai, tačiau būtent bendruomenė yra vaiko teisių apsaugos skyrių akys ir ausys. Jeigu žmonės mato, kad pažeidžiamos vaiko teisės, jeigu jie girdi, kad vaikai šaukia, kad vaikai galbūt patiria smurtą, tokią informaciją būtina pranešti.

Smurtas artimoje aplinkoje (…) yra nusikalstama veika, apie kurią visi piliečiai, jeigu jiems yra žinoma, turi pranešti. Dabar vaiko teisių apsaugos specialistai išsako nuomonę, kad tikrai buvo sunku įvertinti tą šeimą Kėdainių rajone, nes nebuvo akivaizdžių faktų, patvirtinančių tai, kad ten buvo smurtas artimoje aplinkoje ar kad asmuo piktnaudžiavo alkoholiu. Tuo metu bendruomenė prabilo tik po fakto.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.