Apie rėkimą ant vaikų

Visi žinome ir sutinkame, kad rėkti ant vaikų yra blogai. Tik kartais taip nutinka, kadi r pati kantriausia mama parranda pusiausvyrą. Jei pakeliame balsą ant vaiko retkarčiais, tai nesulaužo jo pasitikėjimo mumis ir pasauliu, bet jei tai yra tendencija, tada vaikui sunku kliautis kitais ir tikėti pasaulio stabilumu.

Kai mes rėkiame ant vaikų, vaikai paprastai gauna vieną iš dviejų žinučių:

· Pasaulis labai baisi vieta gyventi, nes net suaugęs žmogus prarado pusiausvyrą. Tada vaikas jaučiasi nesaugus, be stipraus globėjo;

· Arba “Aš esu labai galingas, nes išvedžiau suaugusį žmogų iš pusiausvyros”. Vėl gi vaikas jaučiasi nesaugus, nes suaugęs asmuo neatlaikė ir prarado savitvardą.

Kokia žinutę, mes turėtume gauti, jei aprėkėme vaiką:

· Man reikia poilsio;

· Aš keliu nerealius lūkesčius vaikui;

· Aš save per daug spaudžiu būti tobula mama;

· Man susijudino mano pačios vaikystės žaizdos ir tai yra ne apie dabartinę situaciją, bet apie mano praeitį. Padaryk pertrauką ir pagalvok, apie ką iš tiesų yra tavo emociją.

Psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė  |  @kietosios_psichoterapeutes

Kviečiame į seminarą: Vaiko pyktis ir agresija. Kaip elgtis”