Apie tris nuodėmes
— Yra trys nuodėmės, — pratarė išmintingas žmogus. Minia pritilo.
— Pirma nuodėmė — tai piktdžiuga. Jei pastipo kaimyno karvė, tame nėra jokios priežasties džiaugsmui. Aš nesakau, kad jūs turite kaimynui kažkuo padėti. Ne. Tačiau bent jau susiturėkite ir nesidžiaukite svetima nelaime. Jūsų kaimynai – tokie pat žmonės, tad baikite linkėti jiems pikta.
Minia pritariamai ėmė gausti. Išmintingas žmogus palaukė kol kalbos nurims ir pratęsė:
— Antra nuodėmė — tai apmaudas. Net jei jūs turite tik vieną karvę, net jei ji yra sena ir ligota, net jei duoda mažai pieno, nereikia dėl to nusiminti. Džiaukitės gyvenimu. Taip, ji sena ir ligota, bet tai vis dėlto karvė. O kai kurie, pavyzdžiui, apskritai neturi jokios karvės…
Minia vėl pritariamai sugaudė. Išmintingas žmogus laukė, kol visi nutils ir staiga iš minios pasigirdo balsas:
..
— Jeigu aš nenusimenu ir džiaugiuosi tuo, jog turiu karvę, o pas kažką jos nėra, išeina, kad aš džiaugiuosi tuo, kad tas kažkas gyvena prasčiau nei aš, o tai jau bus piktdžiuga.
Minia nutilo, permąstydama pasakytus žodžius, o išmintingas žmogus užbaigė savo kalbą:
..
— Trečia nuodėmė — tai buvimas įkyriu nuoboda ir bambekliu.
Iliustracija: Cerys Lowe