fbpx

Apie vieno erelio gyvenimą
0 (0)

Asociatyvi iliustracija: Tof Mayanoff / Unsplash.com

Kartą žmogus rado erelio kiaušinį ir padėjo jį į vištos gūžtą.

Ereliukas augo kartu su viščiukais ir tapo panašus į juos: jis kudakavo kaip jie, kapstėsi žemėje ieškodamas sliekų, plakė sparnais mėgindamas skristi.

Ėjo metai. Kartą jau suaugęs erelis pamatė danguje išdidų paukštį.

Paukštis su nepaprastu grakštumu skrodė galingas oro bangas tik retkarčiais mostelėdamas sparnais.

Erelis sužavėtas paklausė:
– Kas tai?
– Tai erelis, visų paukščių karalius, – atsakė jam kaimynas. – Jis priklauso dangui, o mes, vištos, priklausom žemei.

Taip ir gyveno erelis kaip višta ir mirė kaip višta, nes tikėjo savo vištos prigimtimi.

 

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]
Dalintis:

You may also like...

4 Responses

  1. Lukutis parašė:

    Taip ir gyveno erelis kaip višta, ir mirė kaip višta, taip nė kart ir nepabandęs pakilt. ;/

  2. Aukse parašė:

    ir kaip tas erelis vištienos nepabandė? Tokia tikrai stipri įsitikinimų sistema pasitaikė. Nuostabu ką tikėjimas gali.

  3. Arturas parašė:

    Taip ir gaunasi su musu saviverte kai leidziam ja formuoti kitiem :)

  4. Aukse parašė:

    savivertė, tai savęs vertė, kuri ir atsiskleidžia santykyje su kitu. Pats dėl savęs negali būti nei vertingas nei nevertingas. Kitas dalykas kontroliuojama prigimtis. Tas erelis nerealus, gyvena bendruomenėje su savo maistu. Kaip koks vegetaras tigras Tibeto vienuolyne. Puiki rojaus žvėrių metafora. :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.