Ar mes gyvename hologramos pasaulyje?
Kai kurie NASA specialistai išreiškia gan didelį lankstumą šio teiginio atžvilgiu ir netgi neatmeta galimybės, kad žmonija gyvena hologramos, kurią sukūrė ateivių civilizacija, viduje.
Kaip įmanoma susitaikyti su mintimi, kad viskas kas kada nors yra sukurta žmonijos tėra kažkokios tobulos kompiuterinės programos produktas? Kad mūsų santykius, jausmus, atsiminimus – visa tai generuoja super-kompiuteriai.
Pirmą kartą ši intriguojanti teorija buvo pristatyta Oksfordo universiteto filosofijos fakulteto profesoriaus Niko Bostromo (Nick Bostrom), 2005 buvo paskirto Oksforde sukurto žmonijos ateities instituto direktoriumi.
Šis Anglijos tyrinėjimų institutas funkcionuoja kaip dalis filosofijos fakulteto ir XXI amžiaus Džeimso Martino mokykla. Instituto užduotis koncentruojasi į tyrimus tokių labiausiai svarbių ir pirmaeilių žmonijai sričių, kaip technologijų įtaka ir globalios katastrofos galimybę ateityje. Savo darbe tyrėjai taiko tarpdisciplininę (nestandartinę) metodiką.
Taip pat Institutas visokeriopai remia visuomenės dalyvavimą valdant valstybę, įmones, universitetus, ir kitas organizacijas, abipusio dialogo tarp jų plėtrą.
Be kita ko, Niko Bostromo teoriją palaiko dar keletas autoritetingų mokslininkų.
Pavyzdžiui evoliucinių išskaičiavimų ir automatizuoto dizaino centro direktorius Rich Terrile, iš NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos, padarė prielaidą, kad mūsų kūrėjas – kosminis programuotojas.
Tai reiškia, jog mes gyvename holografiniame pasaulyje ir viskas aplink mus, įskaitant ir mus pačius „nėra realu“. Neseniai, duodamas interviu „Vais“ žurnalui, NASA mokslininkas Rich Terrile svarstė perspektyvas, pagrįstas veržliai greitėjančių kompiuterių galimybių modeliuoti masinius ir sudėtingus pasaulius bei sistemas.
„Šiai dienai patys greičiausi NASA superkompiuteriai, dirba dukart greičiau nei žmogaus smegenys – pasakoja Rich. Jeigu atliksite paprastą paskaičiavimą pagal Mūro dėsnį ( kuris sako, kad kompiuterių skaičiavimo galingumas, kas du metus išauga dvigubai) jūs pamatysite, kad šie kompiuteriai kito dešimtmečio eigoje jau įgis galimybes, per mėnesį išskaičiuoti visą žmogaus gyvenimą trunkantį 80 metų, tame tarpe – kiekvieną jo mintį, gimusią bet kuriame egzistavimo etape“.
Daugelį šios teorijos gerbėjų įkvepia mintis apie tai, kad esant tokiam situacijos išsidėstymui žmonijai nereikėjo praeidinėti visų evoliucijos vystymosi stadijų, pradedanti priešistorinėmis gleivėmis.
Vienas iš paaiškinimų yra tame, jog mes gyvename dirbtinai sukurtame virtualiame modelyje ir matome tai, ką mums reikia matyti, labiausiai tam tinkamu metu.
Idėja kad mūsų visata tėra tik fikcija, pagimdyta kompiuterinio kodo, suteikia galimybę išspręsti eilę neatitikimų ir mįslių apie kosmosą, tame tarpe kitų nežemiškos gyvybės formų ir tamsiosios materijos paslapčių.
Bet dauguma tyrinėtojų laiko Matricos teoriją klaidinga. Profesorius Piteris Millikenas (Peter Millican), dėstantis filosofiją ir informatiką Oksfordo universitete, nurodo, jog ši teorija bazuojasi prielaida, kad tas, esantis ne Matricoje „superintelektas“, mąsto labai panašiai kaip ir žmonės. Jeigu laikysimės minties, kad pasaulis sumodeliuotas kosmoso ateivių intelekto, tai neaišku, kodėl jis apribotas tų pačių idėjų ir metodų, kurie būdingi žmogui.
Grupė Matricos teorijos šalininkų remiasi tuo, kad realaus pasaulio struktūra, kurią mes matome aplinkui save, daugeliu aspektų primena virtualią tinklo formą ir pati savaime ji negalėjo įgauti tokios formos – atitinkamai, daroma prielaida, jog ji sumodeliuota kompiuterinio intelekto.
Priešininkai gi mano, jog „virtualaus tinklo“ struktūra negali būti holografinės realybės įrodymu, nežiūrint į tai, kad realiame gyvenime daug kas iš tikrųjų yra pagrįsta atitinkama matrica.
Kaip bebūtų, profesorius Millikenas mano, jog Matricos idėja pati savaime yra pakankamai labai įdomi ir intriguojanti, nors ir priskiriama prie beprotiškų idėjų srities (šia savo mintį jis išsakė duodamas interviu „Daily Telegraph“).
Parengė: Andrius | infa.lt