Ar psichinė studentų sveikata yra aukštųjų mokyklų reikalas?

Balandžio 24-oji yra Tarptautinė jaunimo solidarumo diena, skirta atkreipti valstybės, visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį į jaunimo problemas. Būtent tą ir norėčiau padaryti šiandien – atkreipti jūsų dėmesį į vieną opiausių problemų – jaunų žmonių, o tiksliau, studentų psichinę sveikatą bei aptarti, kas yra už ją atsakingas.

Tiesa tai, kad stabili psichinė būklė, teigiamas emocinis klimatas ir palanki terpė mokymuisi yra tiesiogiai susiję su akademiniais rezultatais, laiku užbaigtomis studijomis ir efektyviu aukštojo mokslo rezultatų panaudojimu. Veiksnių, lemiančių mano paminėtus aspektus, yra labai daug ir jų sąrašas niekada nebus baigtinis. Kyla klausimas, ar aukštoji mokykla turėtų visu tuo rūpintis, siekiant užtikrinti kokybiškesnį ugdymo procesą?

Aukštoji mokykla turi užtikrinti teisėtą studentų lūkestį gyventi ir studijuoti emociškai saugioje aplinkoje

Teorinį atsakymą į šį klausimą pirmiausia galiu susieti su teisiniu aiškinimu. Paslaugų teikėjas (šiuo atveju – aukštoji mokykla), teikdamas paslaugas, privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų klientų, o šiuo atveju, studentų, interesus. Tai reiškia, kad tokia norma įteisina studentų interesų prioriteto principą prieš aukštąją mokyklą, su kuria buvo sudaryta sutartis, nes paslaugų teikėjas visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai. Taigi, supaprastinant – aukštoji mokykla, su kuria studentas sudaro sutartį, nepriklausomai nuo to, ar studijas finansuoja valstybė, turi užtikrinti teisėtą studentų lūkestį gyventi ir studijuoti emociškai saugioje aplinkoje. Visgi, vertėtų panagrinėti, kaip tai sekasi užtikrinti ne tik teoriniame, bet ir praktiniame lygmenyje.

Į aukštąją mokyklą studentai pagalbos nesikreiptų, net jei ji siūloma

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) yra atlikusi ne vieną tyrimą dėl psichinės studentų sveikatos ir bene visų jų rezultatai atskleidė tas pačias problemas – daugelis studentų nežino, ar jų aukštojoje mokykloje teikiamos psichologinės pagalbos paslaugos, o penktadalis apklaustųjų studentų teigė, kad psichologinė pagalba jų aukštosiose mokyklose nėra teikiama. Deja, aukštoji mokykla užėmė paskutinę vietą ir renkantis, kur, susidūrę su tam tikrais išgyvenimais ar patiriamomis emocijomis, studentai kreiptųsi ieškodami pagalbos. Šie rodikliai aiškiai parodo, kad jeigu aukštojoje mokykloje nei jei ir yra teikiamos tokios paslaugos, informacija nepasiekia studentų, o pati aukštoji mokykla nekuria asmeninio ryšio su jais ir nepuoselėja bendruomeniškos aplinkos skatinimo, kuris sukurtų palankią emocinę terpę studentams atskleisti savo patiriamus išgyvenimus bei emocijas.

Įdarbinti psichologą pilnu etatu gali tik nedaugelis aukštųjų mokyklų

Paskutinysis iš LSS vykdytųjų tyrimų, nukreiptų į aukštosiose mokyklose fiksuojamą psichologinės pagalbos poreikį ir gebėjimą jį patenkinti, atskleidė tai, kad nedaugelis aukštųjų mokyklų sugeba įdarbinti psichologą pilnu etatu. Tai reiškia, kad konsultuojama tik tam tikromis valandomis, užsirašiusieji konsultacijai studentai eilėse turi laukti keletą savaičių, o kartais ir keletą mėnesių, jau nekalbant apie tai, kad psichologas fiziškai neturi laiko užsiimti prevencinių veiklų organizavimu ir visą savo laiką skiria konsultacijų rengimui.

Sudėjus visus šiuos faktus, kurie dvejus metus buvo nuosekliai renkami, LSS ėmėsi vykdyti projektą, trumpuoju periodu praplėsiantį teikiamų psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos paslaugų tinklą. Kodėl sakau trumpuoju? Atsakymas paprastas – aukštosios mokyklos turi sekti geraisiais pavyzdžiais ir pačios rūpintis savo studentais, ne tik užtikrinant kokybišką studijų procesą, bet ir sudarant palankią aplinką mokymuisi.

25 įvykę seminarai ir suteiktos 549 individualios psichologų konsultacijos

Projektu LSS siekia skatinti psichologinio konsultavimo paslaugų ir emocinės paramos plėtrą studentams, užtikrinant kvalifikuotą pagalbą Lietuvos aukštosiose mokyklose ir įgyvendinti prevencines veiklas, skatinančias geresnę studentų psichinę sveikatą bei kuriančias ir puoselėjančias teigiamą psichologinį klimatą aukštosiose mokyklose. O paprastais žodžiais tariant, norime suteikti studentams minkštųjų kompetencijų (tokias kaip raštingumas psichinės sveikatos srityje) per mūsų projekto veiklas, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų individualios konsultacijos, seminarai ar užsiėmimai. Tikimės, kad šio projekto rezultatas bus visose aukštosiose mokyklose dirbantys psichologai, gebantys patenkinti esamą poreikį.

Šiuo metu LSS projekto vykdymas jau yra persikėlęs į antrąją pusę – skaičiuojame 25 įvykusius seminarus ir 549 individualias konsultacijas. Beje, pastaruoju metu teko tvarkytis ir su vienu dabartinės mūsų realybės iššūkiu – perkelti veiklas į virtualią erdvę.

Populiarumo psichologų teikiamos paslaugos sulaukė ne visur

Pavyzdžiui, Panevėžys, Utena, Alytus yra miestai, turintys tik vieną aukštąją mokyklą, kuriose niekada nedirbo psichologas, o poreikio psichologiniam konsultavimui niekas neidentifikavo, todėl nenuostabu, kad atsiradusi psichologų konsultacijų paslauga nesulaukė populiarumo. Šioje vietoje mūsų laukia ilgas ir sunkus darbas, pradedamas nuo prevencijos ir šviečiamojo pobūdžio veiklų, kurios atskleidžia studentams tokios paslaugos esmę ir pridėtinę vertę, o tuomet galima tikėtis, kad konsultacijų skaičius ims augti.

Kreiptis pagalbos vis dar gėda

Mūsų visuomenėje psichologinės pagalbos paslaugų teikimo samprata su savimi vis dar nešasi labai neigiamą atspalvį ir stigmatizuojančias nuostatas, kurios atgraso žmones ieškoti pagalbos, o tai persikelia ir į aukštųjų mokyklų kasdienybę, kurioje studentus yra sunku pasiekti,  pripratinti ieškoti ir kreiptis pagalbos, pasitikėti psichologu ir jam atsiverti. Norime aukštosioms mokyklos padėti puoselėti kultūrą, kuri skatintų studentus suvokti kreipimąsi ne kaip silpnumo apraišką, bet priešingai – kaip stiprios asmenybės, kuri realiai suvokia ir vertina savo situaciją ir nori sau padėti, bruožą.

Lengviau kurti prevencijos priemones nei kovoti su padariniais

Norint pakeisti akademinės bendruomenės požiūrį į pačią psichologinę pagalbą, reikia kurti ir (ar) stiprinti akademinio ir psichologinio konsultavimo sistemas aukštosiose mokyklose. Būtina steigti psichologinio konsultavimo ir streso valdymo mokymų ir (ar) krizių valdymo centrus ar padalinius, kuriuose studentais rūpintųsi ne vienas kvalifikuotas specialistas, o visa greitai reaguoti pasirengusi komanda. Komanda, kuri dirbtų ne tik su problemos padariniais, bet ir su prevencija. Aukštosios mokyklos privalo komunikuoti aiškią žinutę studentams apie galimybę į juos kreiptis ir sudaryti palankias sąlygas tam, kad studentas jaustųsi saugiai dalindamasis savo patiriamais sunkumais. Svarbu ne tik būti pasiruošus teikti psichologinę pagalbą, bet ir apie tokią galimybę tinkamai komunikuoti studentams bei supaprastinti prieigą prie tokios informacijos ir užtikrinti anonimiškumą.

Tokiose sistemose turėtų būti įdiegtas privalomas sėkmingo studijų proceso monitoringas ir nuolatinis studentų psichinės būsenos sekimas. Ką tai duotų? Tokios priemonės leistų identifikuoti studentui galimai kylančius iššūkius, net jeigu apie tai jis ar ji neprasitaria, ir tokie nerimą keliantys faktoriai bei susisteminta informacija periodiškai turėtų būti teikiama aukštosios mokyklos padaliniui, kuriame studijuoja sunkumus patiriantis studentas.  Tokiu būdu aukštoji mokykla spręstų problemas prieš jų atsiradimą ir kovotų ne su problemų padariniais, bet kurtų prevencijos priemones.

Papildoma informacija:

• Viktorija Žilinskaitė: psichologinės pagalbos studentams prieinamumas – prioritetų sąrašo pabaigoje? lss.lt
• Lietuvos studentų sąjungos tyrimai: lss.lt

Parengė Viktorija Žilinskaitė | lss.lt