Aš visiškai neturiu draugų ir niekada jų neturėjau

17 Responses

  1. Abugabuga parašė:

    Blemba… turiu tą pačią, na bent jau panašią bėdą. Rimtai… neturiu tikrų draugų. Su visais arba susipažįstu ir pamirštam vienas kitą, o jei susidrauvaujam tai greitu metu užmiršta mane. Tiesiog neturiu tikro draugo ir tai labai labai skaudina. Gal kas žinote, kaip gauti tos merginos kontaktus?

    • Drauge parašė:

      Mano situacija tokia pati….

    • P parašė:

      Ei, vienišiai, gal susirašom? Jei norisi pabendrauti, parašykit man ką nors, jei parašys keli, susibursim į chatą ar dar ką :)
      Tik jei nuspręsi parašyt, rašyk kas dedasi tavo mintyse, pasaulyje, apie ką dažnai mąstai, ką dievini ar ko nesupranti, bet nori suprasti, kas neleidžia tau naktimis užmigti, apie ką labai svajoji ar šiaip ką idomaus. Išsiliek, nerašyk tik „labas”, nes baisiai nuobodu kalbėti apie nieką :)
      paltry2(eta)gmail.com

  2. Greta parašė:

    Esu rasiusi i psichologija vienatves tema. Buvau antrame kurse. Sedejau bendrabutyje ir masciau, kodel per pirmus studiju metus nesukuriau jokiu santykiu.. dabar baigiau studijas. mazai kas pasikeite, apart to, jog emiau (po truputi) suprasti, jog visi draugyste/draugus suvokiame skirtingai. Galbut kazkas tave laiko drauge ir vien todel, jog mato tave/visa pasauli kitaip. Kitaip suvokia siuos zodzius. Mes liudim ziuredami i kitu fb nuotraukas is kelioniu su sraugais ar pan. Bet uz ekranu sedi tie patys zmones, liudni ir linksmi.. galbut jo draugai nuotraukoje yra pradiniu klasiu klasiokas (kuris ten tik todel, jog taip pat megsta keliauti), galbut salia sesuo ir pusesere, kurios tiesiog norejo pabegti nuo rutinos. Apsidairyk, neverta ieskoti stebuklo, kuris nusileis ir taps geriausiu draugu, verciau ieskok bendru interesu ir svarbiausia- buk drasi. Vienatve yra siu dienu rykste, taciau tu visada gali tapti savo gyvenimo vadove, nes tu esi vienintelis tavo issigelbejimas (nuo visko: pykcio, liudesio, vienatves ar kt.)

  3. Ugnė parašė:

    Neliūdėk, šiam pasauly yra tikrai daug žmonių, kurie su tavim nori susipažinti ir pažinti tave:)

  4. Anonimas parašė:

    Siūlyčiau pabandyti pakeisti aplinką. Rašei, bandei keisti būrelius. Bet juk miestas tas pats ko gero buvo – tikimybė, kad kažkas pažįsta ir perduoda informaciją kitiems, didelė.
    Siūlyčiau Facebook susikurti naują profilį nauju vardu, o senąjį išsitrinti, atsiriboti nuo neigiamos praeities (žinau iš patirtis, užtenka kartais kelių žmonių, kurie mėgsta kiaulinti, ir to užtenka, kad gadintų gyvenimą).
    Kiekvienoje naujoje aplinkoje galima bandyti elgtis kitaip, yra galimybė viską pradėti nuo pradžių. Kiekviena nauja patirtis padeda tobulėti. Gaima apsilankyti įvairiose bažnyčių jaunimo grupėse – ten tikrai renkasi nuoširdūs ir iš kitų nesityčiojantys žmonės, bent jau tokių dauguma. Galima paieškoti kokių užsiėmimų, mokymo grupių, kuriose nebūtų nei vieno pažįstamo žmogaus (o geriau, kad nebūtų ir pažįstamų pažįstamų).

    • K parašė:

      Kaip jau rasiau – nuo saves nepabegsi, neverta sleptis svetimuose kolektyvuose

  5. Rokas parašė:

    As irgi jaučuosi vienišas nors atrodo turiu draugu bet kartais pagvojiu kad jie netikri o daug kas su manim nenori bendrauti matyt todėl kad esu neįgalus aišku ta negalia nėra labai didele bet vistiek

  6. ., parašė:

    pirmiausia laiško autorei noriu pasakyti,kad tikrų draugų nėra,o yra žmonės kuriuos jungia bendri interesai arba kažkokia nauda,galbūt yra sielos draugai,kurie išlieka vienas kitam ištikimi visą gyvenimą,bet čia išimtis,dabar kai esu vyresnio amžiaus ir turiu šeimą man draugystės neaktualios,bet nuo vaikystės prisimenu kai atėjau į pirmą klasę kažkaip automatiškai dauguma susėdo kartu į tą patį suolą ir tapo draugais,o jei atsisėsti buvo atsitiktinumas,staiga kažkas perėjo sėdėti su kitu žmogumi,o jei klasėje buvo neporinis skaičius mokinių kažkam tekdavo sėdėti vienam,aš nuo pradinių klasių iki studijų laikų turėjau po vieną draugę ir vadindavau ją tikra ir labai liūdna būdavo kai susirgdavo ir tekdavo sėdėti vienai,tada vaikštai kaip kažkoks antrarūšis atsiradęs nežinia iš kur,o visi su kažkuo kalba,vaikšto,todėl jaunam žmogui labai baisu,ypač jei esi kolektyve ir esi vienas,o tarp žmonių yra nematomas traukos dėsnis-toks tokį pritraukia ir gali keisti mokyklas,jei buvai vienas ,tai visur ir būsi vienas arba susidraugausi su į save panašiais,neveltui yra patarlė-parodyk draugą ir pasakysiu kas tu.

  7. Jūratė parašė:

    Visa savo gyvenimą buvau kaip atstumtoji, amžinai buvau aplinkinių taikinys ir visada jaučiausi vieniša. Ir vienatvė žudė mane iš vidaus, kol nepradėjau keisti požiūrio į ją. Vietoj to, kad verkčiau pradėjau labiau rūpintis savo sveikata, bei užsiimti hobiai, skaičiau daug knygu ir t. T. Tiesiog pradėjau nebesureikšminti to kito žmogaus poreikio. Galiu eiti ir viena į kino filmą ir man nereikia derintis su kitu asmeniu ar jam tinka šis filmas, kurį valanda būtų ir jam patogesnė ir pan. Tiesiog mano patarimas būtų nustoti dėl vienatvės krimstis ir savęs gailėtis, o tiesiog naudotis šiuo laiku, kad save atrastum iš naujo 😊

    • Rūta parašė:

      Aš irgi pradėjau laikytis nuostatos, kad jei negali pakeisti situacijos, keisk požiūrį į ją. Ir iš tikrųjų, tai labai padeda ir pradedi atrasti kitus dalykus gyvenime, kurie atneša džiaugsmo.

  8. Raimundas parašė:

    O aš tiesiog pasiilgstu paprasto susirašinėjimo laiškais (email’ais). To tokio tikro. Kai kalbi atvirai su žmogumi, kurio niekad nematei. Jau kurį laiką ieškau kokio kontakto, bet turbūt nebe tie laikai. Man nesvarbu jūsų amžius ar lytis, jei tik norite bendrauti. Parašykite. Pažadu visiems atsakyti. kairiarankisno1(eta)gmail.com

  9. K parašė:

    As irgi tokia. Niekada nesukuriau ilgalaikes draugystes su niekuo. Turiu seima, vaiku, darba, mokausi, taip ir sukuosi tame rate. Draugiu ar draugu neturiu. Gal ir butu smagu, maziau vyra grauzciau, jei tureciau kam issikalbeti. Visos mano draugystes nutrukdavo man pajutus, kad manim naudojasi, arba tiesiog turbut nebuvau idomi. Mokslininkai yra atlike tyrimus, kad nesvarbu, kiek mokyklu ar kolektyvu pakeis nepopuliarus vaikai/zmones, jie vosada atsidurs tam paciam vaidmenyje. Taip kad nepersistenkit.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *