Atgimti. Kasdien vis naujai

Kažkada skaičiau, kad vienos mažutėlytės genties žmonės niekada nemiega, o jei užmiega, pabudę gauna kitą vardą. Nes jie tiki, kad kai jie užmiega, jų siela palieka kūną, o ryte jie pabunda jau su kita siela, tai yra tampa visai kitais žmonėmis.

Skamba nepaprastai beprotiškai ir net šiek tiek juokingai. Tačiau būtent ši istorija paskatino pagalvoti – o kas būtų, kas mano gyvenime pasikeistų, jei iš tiesų – kiekvieną vakarą mes numirtume, o ryte atgimtume – tam, kad vakare numirtume, o kitą rytą atgimtume vėl ir vėl…

– Kai aš ryte atgimstu, aš neturiu praeities. Praeities skauduliai ir nuoskaudos palaidotos su mainimi vakarykšte. Aš – naujas baltas lapas – tiesa, kasdien vis kokybiškesnis, nes talpinu savyje vis daugiau anksčiau nugyventų gyvenimo dienų patirties.

– Aš nevertinu kiekvieno sutikto žmogaus pagal tai, ką jis yra padaręs. Aš priimu jį kaip naują – ir jis man yra nuoširdžiai įdomus. Aš neturiu iliuzijų, kad pažįstu savo draugus ir artimuosius kaip nuluptus. Aš nemanau, kad žinau, ką jie man nori pasakyti, kaip jie pasielgs tam tikroje situacijoje. Kai gyveni vieną dieną, žaidimas šachmatais santykiuose tampa beprasmis ir neįmanomas.

– Per vieną dieną aš nespėju prikaupti naujų pykčių, nuoskaudų ir kitų nemalonumų. Jei nutinka susipykti – skubu susitaikyti. Juk taip kvaila pyktis paskutinę tavo gyvenimo dieną. O ir vardan ko?

– Aš leidžiu laiką su tais, su kuo noriu būti, ir nešvaistau laiko tiems, kurie mane vargina nesibaigiančiais skundais, pretenzijomis, lūkesčiais. Neinu pas tuos, kurie bando užspausti mane savo autoritetais ir prieš kuriuos jaučiuosi turinti įrodyti esanti kažko verta. Po galais, o ką šitie žmonės išvis daro mano gyvenime?

– Aš neturiu ateities. Man nereikia dėl jos būgštauti ir jos bijoti. Man nereikia daryti to, ko aš nemėgstu daryti, bet darau vien tam, kad uždirbčiau pinigus, reikalingus rytojui ar tapčiau dar šiek tiek sėkmingesne.

– Atsakingai darau tai, ką turiu padaryti. Nedarau to, ką padaryti nebūtina – nebent man tai labai patinka. Ir vis tiek sutvarkau maksimaliai daug reikalų šiandien. es aš myliu rytojaus save, ir noriu, kad jai netektų raizgyti mano paliktus neužbaigtų darbų galus.

– Kiekviena smulkmena tampa svarbi, tačiau ne tiek svarbi, kad dėl jos aukočiau visą man likusį laiką. Kiekviena iškilusi problema sprendžiama dabar pat arba, jei jos sprendimas kainuoja per daug yra atmetama, tačiau ne apleidžiama ir nevilkinama. Baimei ir apmąstymams paprasčiausiai nelieka laiko.

– Kai gyvenu kasdien naujai, akys nepamiršta matyti spalvų, ausys – stebisi kiekvienu garsu ir girdi jame muzikinį stebuklą. Skoniai skleidžiasi burnoje nepaprasta pojūčiu gama, kvapų puoktštės vėl ir vėl kutena uoslę, džiugina ir stebina, o oda jautri tiek , kad kiekvienas prisilietimas kelia aibę nuostabių pojūčių – ir norisi liesti, čiupinėti, glostyti kiekvieną daiktą ir faktūrą. Vis iš naujo atrandamos daiktų savybės neleidžia pamiršti, kad mūsų fizinis kūnas – pats didžiausias iš visų įmanomų pasaulio stebuklų ir malonumų.

– Tada net mažiausi kasdieniai dalykai tampa stebuklu. Plauti indus nuobodu? O juk kaip maloniai šilto vandens srovė ktena odą, kaip švelniai putoja ir maloniai kvepia indų ploviklis ir kaip malonu matyti, kaip ką tik buvusi purvina lėkštė ima blizgėti saulėje.

Ir tada, vakare, prieš eilinę vakarinę mirtį, aš jaučiuosi tiek daug visko nuveikusi… Ne viską, tačiau tikrai daug. Aš ilsiuosi ir visiškai nebijau. Nes žinau, kad rytoj atgimsiu vėl. Toks pats, tačiau jau ir šiek tiek kitoks.

Nes, kai pagalvoji – juk taip ir yra. Per dieną mes prikaupiame patirčių – pojūčių, išgyvenimų, kuriuos per naktį su sapnais išrūšiuojame, sudėliojame po lentynėles ir… ir pabundame jau kitokie, nei buvome vakar. Po sapnų marška palaidoję nebūtyje save vakarykščius.

Gyvenkime šia diena. Kiekvieną vakarą lengvai numirkime, kiekvieną rytą su džiaugsmu atgimkime. Pradėkime gyventi. Juk kuo labiau mes bijome mirties, tai reiškia tik viena – kad mes dar vis negyvename, o tikimės pradėti gyventi rytoj.

Audra Maksvytienė | drasagyventi.lt
Patiko straipsnis? Padėkokite autoriams – pasidalinkite juo socialiniuose tinkluose!
Foto: © Julian Calverley/Corbis