Aukos tapatumas – nelaisvė, kurią patys pasirenkame?

cookie_studio / freepik.com
Šiuo metu aukos tapatumas yra ganėtinai madingas. Daug organizacijų rūpinasi visokio smurto aukomis, o daugybė žmonių didžiuodamiesi laiko save auka. Nuolat galvodami apie save kaip apie auką ir ja dėdamiesi neišvengiamai prisiimame šį tapatumą. Kai kuriems jis yra tam tikros galios šaltinis, leidžiantis pykti ir nuolat siekti keršto.
Aukos sąvoka pagrįsta prielaida, kad žmogus negalėjo valdyti situacijos, kurioje nukentėjo. Suprantama, kad sužeistas žmogus jaučiasi silpnas ir nori susigrąžinti jėgas. Tačiau, ar nuolatinė mintis apie neteisybę ir skriaudą padeda atgauti jėgas ir sveikatą? Ar norime gyventi su tokiu tapatumu? Toks tapatumas nesuderinamas su atsakomybę už savo gyvenimą ir gebėjimu jį valdyti.
Deja, kai kurie žmonės nenori atsikratyti pykčio ir bejėgystės, kol pajus, kad jiems padarytas blogis ištaisytas. Gaila, bet kartais tai perauga į apmaudą kitiems žmonėms. Tokie žmonės jaučiasi turintys teisę nekęsti tam tikrų grupių ar netinkamai elgtis su kitais žmonėmis, nes patys kadaise patyrė žiaurią neteisybę. Todėl dabar jie esą turi teisę į depresiją, pagiežą ar atsiribojimą nuo pasaulio. Visa tai aukoms kelia netiesioginį pasitenkinimą. Aukos tapatumas atima visas jėgas. Jis netiesiogiai sako, kad traumos išgydyti, sveikatos susigrąžinti neįmanoma.
Traumos gydymas
Traumą įmanoma išgydyti. Galime ir negyventi su kraujuojančia žaizda, jeigu patys to nepasirenkame. Tačiau jeigu sieksime pasitenkinimo, kurį teikia skausmas, tada patys nenorėsime išgyti. Nors žalą sukėlęs įvykis praėjo, tačiau jo poveikis gali išlikti daugelį metų. Svarbbu savęs paklausti, kas jį skatina? Kas neleidžia išgyti nuo traumos ir skausmo? Tai svarbūs klausimai, nes potrauminės būsenos pasireiškia taip, kad žmonės tą pačią traumą patiria vis iš naujo. Nelengva suvokti, kad patys savo mintimis vis draskome seną žaizdą.
Kai kurie žmonės, išgyvenę sunkumus, gali priimti įgytą patirtį ir eiti pirmyn, o kiti – ne. Pirmieji nepuoselėja pykčio ir keršto, bet nukreipia dėmesį į kitus dalykus. Skriauda jų nesužeidžia giliai ir nepriverčia abejoti saviverte. Veikiausiai jie supranta, kad smūgių išvengti neįmanoma, ir dėl jų savęs nekaltina.
Jei manote, kad Jums būdingi aukščiau aprašyti požymiai ir norite išsilaisvinti iš aukos tapatumo, žemiau pateikiama keletas patarimų, kurie galėtu būti naudingi siekiant susitelkti į gražesnius dalykus, o ne vis prisiminti ir išnaujo išgyventi patirtą skriaudą ar neteisybės jausmą.
Kaip elgtis?
• Išvardykite tris dalykus, kuriuos atliktumėte, jeigu nebūtumėte auka. Šiandien vieną iš jų atlikite. Rytoj padarykite kitą. Pastebėkite visas naujas galimybes, kurios atsiranda vaduojantis iš aukos vaidmens, ir susigrąžinkite savo stiprybę.
• Atpažinkite aukas savo gyvenime. Kas jos? Kas tie žmonės, nuolat atliekantys šį vaidmenį? Tai aprašykite. Ką jaučiate šiems žmonėms? Ar mėgstate jų draugiją? Ką jie netiesiogiai jums sako? Kaip atsakote? Dabar prisiminkite, kada ir kur patys atlikote šį vaidmenį. Ką jis skatino daryti? Kokį atlygį už tai gavote? Kaip šis vaidmuo privertė jus jaustis?
• Prisiminkite situaciją, kurioje vaidinote auką. Dabar mintyse visiškai atsisakykite šio vaidmens. Pagalvokite, kaip kitaip galėjote reaguoti į šią situaciją. Vaizduotėje tai atlikite. Jei šį vaidmenį vėl prisiėmėte, jo atsisakykite. Tai darykite tol, kol jis išnyks.
• Išvardykite tris dalykus, kurių neleidžia atlikti aukos vaidmuo. Atsisakykite jų ir stebėkite, kas vyksta Jūsų gyvenime.
Psichologė Eglė Biliūnienė | psyconsult.lt